Kolektyvinė sutartis. Projektas

I.    Bendroji dalis

  • Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta LR įstatymų bei sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas profesinės sąjungos nariams.
  • Kolektyvinė sutartis sudaryta vadovaujantis LR Darbo kodeksu (toliau – DK), LNSS šakos kolektyvine sutartimi ir taikoma, atsižvelgiant į kitus LR įstatymus bei norminius aktus.
  • Kolektyvinėje sutartyje VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, veikianti, kaip darbo teisinių santykių subjektas ir teisėtai atstovaujama įstaigos direktoriaus ar kitų tinkamai įgaliotų asmenų bus vadinama „Darbdaviu“.
  • Kolektyvinę sutartį pasirašo Įstaigos direktorius ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės (toliau JPA) įgalioti atstovai.
  • Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki naujos sutarties pasirašymo. Ši kolektyvinė sutartis ir LNSS šakos kolektyvinė sutartis yra privaloma darbdaviui ir taikoma tik profesinės sąjungos nariams. Kolektyvinė sutartis ir LNSS šakos kolektyvinė sutartis, išskyrus šios sutarties 3.2, 3.5, 4.1, 4.4, 4.11, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.11, 5.12, 5.17, 5.18, 6.1, 6.2, 6.3 punktus ir LNSS šakos kolektyvinės sutarties 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.10, 5.3, 5.4, 5.5, 5.9 punktus, taikoma visiems darbuotojams, jeigu jas patvirtina visuotinis įstaigos darbuotojų susirinkimas (konferencija) ir darbdavys moka profesinei sąjungai kolektyvinės sutarties administravimo mokestį nurodytą šioje sutartyje.
  • Kolektyvinė sutartis, bei jos priedai gali būti keičiami JPA ir darbdavio susitarimu. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip priedai.
  • Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, šalių susitarimu, jei nuo sutarties pasirašymo praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį apie tai įspėjęs profesinės sąjungos atstovus ne mažiau kaip prieš tris mėnesius, jei tolimesnis kolektyvinės sutarties galiojimas būtų įstaigos bankroto tiesioginė priežastis. Kitais atvejais vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį negalima.
  • Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas tikrinamas 1 kartą per metus arba dažniau, jeigu to pageidauja viena iš šalių.
  • Darbdavio teisių perėmėjui kolektyvinė sutartis galioja iki naujos pasirašymo.

1.10 Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp šalių vedant derybas ir sudarant kolektyvinę sutartį, nagrinėjami DK kolektyvinių ginčų dėl interesų nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio ar JPA ir darbdavio dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami DK  ginčų dėl teisės nustatyta tvarka.

1.11 Kolektyvinėje sutartyje naudojamos sąvokos:

Konsultavimasis- tai pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp JPA ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Tuo tikslu darbdavys prieš priimdamas sprendimą darbo santykių srityje, kurie gali pakeisti darbuotojų teisinę ir socialinę padėtį, iš anksto raštu kreipiasi į JPA ir pateikia savo sprendimo priėmimo motyvus ir su tuo susijusią būtiną informaciją. Savo nuomonę dėl darbdavio sprendimo JPA turi išreikšti per darbdavio nustatytą protingą terminą atsakyti. Esant būtinybei, JPA atstovai gali paprašyti papildomos informacijos. Šalims sutarus, JPA nustatytas terminas atsakyti gali būti pratęstas.

Derinimas-  sprendimo priėmimas su kitos šalies sutikimu.

Informavimas-  informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar JPA, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme.

Profesinis mokymas- nuolatinių įmonės dirbančiųjų, jaunimo apmokymas, perkvalifikavimas, profesinio mokymo finansavimas įmonės lėšomis, vykdomos švietimo programos.

KS priedas - dokumentas, detalizuojantis KS nuostatas ir esantis KS sudėtine dalimi.

1.12 Administracija įsipareigoja per 10 darbo dienų nuo rašytinio JPA prašymo gavimo dienos nemokamai raštu pateikti profesinei sąjungai su darbo santykiais ir darbuotojų teisine padėtimi susijusią informaciją.

  1. Darbo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo taisyklės
  • Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo taisykles reglamentuoja DK, LNSS Šakos kolektyvinė sutartis, ši kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai. Tuo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra naudingesnė darbuotojui.
  • Priimant į darbą, su darbuotoju dviem egzemplioriais sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas sutarties egzempliorius turi būti atiduotas darbuotojui. Sutartyje, be sąlygų, numatytų LR DK 33 str. 2 d., turi būti numatytos darbo laiko sąlygos.
  • Kiekvienam konkrečiam darbui yra sudaromi pareiginiai nuostatai, kuriuos pasirašo konkrečias pareigas užimantis asmuo ir jo tiesioginis vadovas arba kita įstaigoje nustatyta tvarka. Šie pareiginiai nuostatai bus pridedama prie darbo sutarties.

2.4. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tik nenuolatinio pobūdžio darbui. Nenuolatinio pobūdžio darbu, laikomas darbas, kuris nebūdingas įstaigos veiklai. Dėl darbų, kurie gali būti atliekami pagal teminuotas sutartis, šalys susitaria kolektyvinėje sutartyje.

2.5. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo turi pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su įstaigos kolektyvine sutartimi.

2.6. Per bandomąjį laikotarpį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbuotoją prieš  5 kalendorines dienas. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą dėl išbandymo rezultatų turi būti nurodyti išbandymo įvertinimo kriterijai.

2.7. Apie numatomus darbo organizavimo pakeitimus, kai planuojama keisti darbo  sąlygas, Darbdavys privalo įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį.

2.8. Kai mažinamas darbuotojų skaičius, darbdavys su JPA aptaria padėtį, kuriai susidarius reikia mažinti darbuotojų skaičių, aptaria būsimo darbo organizavimo ar pakeitimo realias galimybes.

2.9. Atsižvelgdama į darbuotojo kvalifikaciją, įstaigos vadovybė atsiradusias naujas darbo vietas siūlys įstaigos darbuotojams. Pirmiausia apie naujas darbo vietas bus skelbiama įstaigos viduje ir tik vėliau pradedama paieška už įstaigos ribų. Visi padalinių vadovai turi stengtis parinkti kandidatus iš įstaigos darbuotojų į laisvas darbo vietas. Jeigu pagal karjeros planavimo planą į kai kurias pareigas nėra iš karto numatyto darbuotojo, ši laisva darbo vieta skelbiama visose skelbimų lentose, vidiniame interneto puslapyje, profesinės sąjungos informaciniais kanalais. Visi kandidatai, atitinkantys keliamus reikalavimus, kviečiami pokalbiui.

2.10. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms, kurio trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarka nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

2.11.  Papildomam darbui atlikti su darbuotoju turi būti susitarta darbo sutartyje, kur aptariama darbo apimtis, darbo atlikimo terminas ir apmokėjimas už darbą.

2.12. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu darbuotojas ir darbdavys pasirašo raštišką susitarimą, kuriame nurodoma nutraukimo data, išmokamos išeitinės išmokos dydis, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka arba piniginės kompensacijos už jas dydis, taip pat atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Darbdavys įsipareigoja pasiūlyti darbuotojui kompensacijas priklausomai nuo darbo stažo įstaigoje.

 2.13. Sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį draudžiama, siekiant pakeisti atleistus įstaigos darbuotojus. Darbuotojams dirbantiems įstaigoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartis taikoma ši kolektyvinė sutartis. Darbdavys prieš sudarydamas laikinojo įdarbinimo sutartis informuoja apie tai JPA, nurodydamas priimamų pagal laikinojo įdarbinimo sutartis darbuotojų skaičių ir jų būsimas darbo sutarties sąlygas.

2.14. Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos valdymo organo sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus.

2.15. Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės galima tik dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją prieš 2 mėnesius, o darbuotojus, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai ar asmenis iki 18 metų, neįgaliuosius, darbuotojus, auginančius vaikų iki 14 metų, prieš 4 mėnesius.

2.16. Konkurso būdu skiriama į  pareigas direktoriaus pavaduotojai, skyrių vedėjai,

laboratorijų vedėjai, vyr. specialistai.

2.17. Kvalifikacinių egzaminų tvarką Darbdavys suderina su JPA. 

2.18. Kai dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:

2.18.1. Kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2.18.2. Kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

2.18.3.  Kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;

2.18.4.  kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;

2.18.5. kurie yra išrinkti į profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus.

Šios sutarties 2.18.2, 2.18.3, 2.18.4 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

2.19. DK numatytais atvejais Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus išimtis, numatytas šios Kolektyvinės sutarties 2.20.1 – 2.20.3 papunkčiuose.

2.20. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

2.20.1.   žala padaryta tyčia;

2.20.2.  žala padaryta jo veikla, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

2.20.3.   žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo.

  1. Darbo laikas
  • Darbo trukmė darbuotojams, dirbantiems ne pamainomis, įstaigoje yra 40 val. per savaitę.

3.2. Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatoma 38 valandų darbo savaitė.

3.2.1. sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą nustatoma 37 valandų darbo savaitė;

3.2.2. sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą nustatoma 37 valandų darbo savaitė;

3.2.3. sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, arba laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse nustatoma 37 valandų darbo savaitė.

3.3. Į darbo laiką įskaitoma darbo vietos, apsaugos priemonių paruošimas ir sutvarkymas.

3.4. Darbo pamainomis režimas, darbo laiko grafikų sudarymo, pietų pertraukos nustatymo ir kiti su darbo ir poilsio laiko apskaita susiję klausimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklėse. Darbo tvarkos taisyklės turi būti suderintos su JPA.

3.5. Darbuotojams, kurie mokosi neatsitraukdami nuo darbo, darbdavys privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis, t.y.:

3.5.1.su įstaigos siuntimu besimokančiam darbuotojui mokymosi metu paliekamas vidutinis jo darbo užmokestis;

3.5.2.savarankiškai besimokančiam darbuotojui mokymosi metu mokama 50 procentų jų darbo užmokesčio ;

3.6. Laikotarpiai, kurie yra įskaičiuojami į darbo stažą:

3.6.1.laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui buvo išsaugoma darbo vieta ir mokamas visas darbo užmokestis arba jo dalis;

3.6.2.laikas, per kurį darbuotojui buvo išsaugoma darbo vieta ir mokama stipendija arba kitos išmokos;

3.6.3.laikas, per kurį darbuotojas gavo ligos ar motinystės pašalpą;

3.6.4.mokamos kasmetinės atostogos;

3.6.5.nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų; 

3.6.6.priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į  ankstesnį darbą;

3.6 7.kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

3.7. Remiantis DK 118 straipsniu darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.  Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tokiu atveju darbuotojui privalo būti suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje.

  1. Poilsio laikas

 

4.1. Įstaigoje darbuotojų kasmetinių atostogų trukmė yra:

4.1.1. 20 darbo dienų atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę), ne mažiau kaip 24 darbo dienų atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), 28 kalendorinių dienų atostogos, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas,  suteikiamos valytojoms, ūkio dalies darbuotojams, buhalterijos darbuotojoms, personalo tarnybai, kitiems administracijos darbuotojams neturintiems kontakto su ligoniais.

4.1.2. 22 darbo dienos suteikiamos direktoriui ir jo pavaduotojams.

4.1.3. 28 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 33 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 39 kalendorinių dienų  trukmės atostogos

4.1.4. 29 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau 34 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 40 kalendorinių dienų  trukmės atostogos.

4.1.5. 30 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba  35 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę)  kasmetinės atostogos suteikiamos:

4.1.5.1. sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 41 kalendorinių dienų  trukmės atostogos.

4.1.5.2. sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, ar dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 41 kalendorinių dienų  trukmės atostogos.

4.2.Atostogos suteikiamos pagal patvirtintus atostogų grafikus. Grafikai tvirtinami iki kovo mėn. 1 d. Atostogų grafikus sudaro skyrių vadovai, atsižvelgdami į darbuotojų prašymus ir darbų apimtis. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.

4.3 Atostogų laikas gali būti pakeistas šalims susitarus.

4.4. Apmokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių (neišskaičiuojamos iš eilinių atostogų, kurios į kitą laikotarpį neperkeliamos) suteikiamos žemiau nurodytais atvejais:

4.4.1.vedybų atveju – 3 darbo dienos prieš arba po darbuotojo vestuvių dienos;

4.4.2.mirties atveju: mirus motinai, tėvui, žmonai, vyrui, vaikui - 3 kalendorinės dienos; mirus seseriai, broliui, vyro ar žmonos tėvams - 3 kalendorinės dienos.

4.4.3.papildomos atostogos suteikiamos nuo darbuotojo dirbto darbo stažo šioje įstaigoje: už 10 darbo metų - 3 papildomos dienos, o už sekančius kiekvienus penkerius metus, dar papildomai po vieną dieną.

4.5. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:

1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų iki keturiolikos kalendorinių dienų;

2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki šešiolikos metų iki trisdešimties kalendorinių dienų;

3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

4) neįgaliam iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;

5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalų asmenį kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

7) santuokai sudaryti ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;

8) mirusio šeimos nario laidotuvėms ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

4.6. Nemokamų atostogų suteikiamų DK 137 str. 2 d. (darbuotojo prašymu) pagrindu priežastimis yra:

4.6.1. Darbuotojo išvykimas studijuoti užsienyje

4.6.2. šeimos nario slauga dėl ilgalaikės ligos.

4.7. Neapmokamų atostogų išleidžiama pateikus tiesioginiam viršininkui arba skyriaus vadovui prašymą ir dokumentus, kuriuose būtų nurodyta atostogų reikalingumo priežastis ir reikalingų dienų skaičius.

4.8. Negalima darbuotoją išleisti nemokamų atostogų dėl gamybinių priežasčių darbdavio iniciatyva.

4.9. Darbdavys, be DK 137 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas iki  5 darbo dienų per metus pagal patvirtintą nemokamų atostogų suteikimo tvarką, kurią darbdavys suderina su JPA.

4.10. Darbuotojams, kuriems ryšium su darbu privalomas sveikatos patikrinimas, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys apmoka visas su sveikatos patikrinimu susijusias išlaidas.

4.11. Darbuotojams, turintiems ne mažesnį nei dešimties metų nepertraukiamą specialybės darbo stažą, prie kasmetinių atostogų trukmės, numatytos šios sutarties 4.1 punkte, pridedama viena darbo diena pailgintų atostogų

  1. Darbo apmokėjimas

5.1. Atsižvelgdamas į atlyginimus Lietuvos darbo rinkoje, Darbdavys siekia, kad darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą atlyginimą už darbą.

5.2.Sveikatos priežiūros specialistams, kurių licencijuojamos veiklos vykdymui teisės aktais yra nustatytas privalomas profesinės kvalifikacijos tobulinimas licencijos perregistravimui, įstaiga padengia vienai etatinei pareigybei ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų kvalifikacijos tobulinimo išlaidų. Išlaidos dengiamos tik už Vilniaus universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centre įgytą profesinę kvalifikaciją. Darbuotojo tobulinimosi kursų metu jam mokamas vidutinis darbo užmokestis.

5.3. Darbuotojui, greta savo pareigų atliekančiam laikinai nesančio darbuotojo darbą  mokama  ne mažiau 50 procentų nesančio darbuotojo tarifinio ar mėnesinio atlygio priedas. Darbuotojas vienu metu negali pavaduoti daugiau kaip vieną žmogų.

5.4. Įstaigos nuolatiniams darbuotojams, sėkmingai užbaigus metus ir esant mokos fondo ekonomijai apskaičiuojama ir išmokama premija. Premijų skyrimo klausimas sprendžiamas kartu su  JPA.

5.5 Darbo užmokestis indeksuojamas, kai infliacija sudaro 3 procentus nuo paskutinės darbo užmokesčio indeksacijos.

5.6. Darbdavys užtikrina normalias darbo sąlygas. Esant    nukrypimams nuo normalių sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokama:

5.6.1.Darbuotojams, dirbantiems kenksmingų veiksnių veikiamose darbo vietose pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 30 % pastoviosios  darbo užmokesčio dalies priedas.

5.6.2. Darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 20 % pastoviosios  darbo užmokesčio dalies priedas.

5.7. Viršvalandinis darbas registruojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir viršvalandinio darbo paraiškoje (arba žurnale), kurią pasirašo skyriaus vadovas ir darbuotojas.

5.7.1. Už  pirmąsias 2 viršvalandinio darbo valandas mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose už visas paskesnes viršvalandinio darbo valandas mokama dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

5.8. Už darbą naktį  mokama pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

5.9. Už darbą poilsio dieną nenumatytą pagal grafiką mokama dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

5.10. Už darbą švenčių dienomis mokama dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

5.11. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką ar darbą naktį mokama ne mažiau kaip dvigubai, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokama ne mažiau kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

5.12.  Apmokėjimas už prastovą:

5.12.1. kai darbuotojas perkeliamas į kitą darbą - mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, buvęs iki perkėlimo;

5.12.2. kai nepasiūlomas kitas darbas – mokama 3/4 jo vidutinio darbo užmokesčio;

5.12.3. kai darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo, atitinkančio jo profesiją ir sveikatą – mokama ne mažiau kaip įstaigoje nustatytas minimalus darbo užmokestis.                             

5.13. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys negali. Darbuotojo atsisakymas dirbti sumažintu darbo užmokesčiu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį.

5.14. Darbo užmokestis išmokamas du kartus per mėnesį.

5.15. Kiekvienam darbuotojui darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius elektroniniu būdu, o esant darbuotojo prašymui, raštu prieš 3 darbo  dienas iki mokėjimo dienos.

5.16. Apie naujų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymą, darbdavys turi raštu pranešti  JPA prieš 4 mėnesius iki naujų derybų dėl darbo apmokėjimo pradžios.

5.17. Įstaigos darbuotojams išdirbusiems įstaigoje nemažiau kaip 20 metų, sulaukus pensinio amžiaus bei įgijusiems teisę į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu (DK 56 str. 1 d. 4 p.), išmokama 6 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.

5.18. Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar likvidavus darbdavį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą įstaigoje:

  1. iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
  2. nuo dvylikos iki šešiasdešimties mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
  3. nuo šešiasdešimties mėnesių iki vieno šimto dvidešimt mėnesių– keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
  4. nuo vieno šimto dvidešimt mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

5.19. Darbdavys tarpininkauja sudarant sutartis su bankais dėl lengvatinių kreditų suteikimo įstaigos darbuotojams.

5.20. Darbo  apmokėjimas,  priemokos,  kompensacijos,  darbuotojų skatinimas  vykdomas  pagal įstaigoje patvirtintus  darbo  apmokėjimo  nuostatus. Įstaigos  darbo  apmokėjimo  nuostatai  turi būti suderinti su įstaigos stebėtojų taryba ir JPA. Darbo apmokėjimo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas pagal LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytas taisykles.

5.21. Tais atvejais, kai darbdavys iš PSDF biudžeto gauna papildomas lėšas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nustatytų Sveikatos draudimo įstatyme, teikimą, kurios nebuvo įvertintos ir numatytos tvirtinant įstaigos atitinkamų metų siektinas veiklos užduotis, darbdavys privalo užtikrinti, kad gautų lėšų dalis, kuri atitiktų siektinose veiklos užduotyse patvirtintą sąnaudų darbo užmokesčiui rodiklio dydį (procentinė išraiška), būtų skirta darbo užmokesčio fondui. Šias lėšas darbdavys privalo paskirstyti laikydamasis įstaigos Darbo apmokėjimo nuostatų reikalavimų.

5.22. Darbdavys privalo sudaryti kvalifikacijos kėlimo fondą (toliau - Fondas), iš kurio apmokamos darbuotojų privalomo kvalifikacijos tobulinimo, būtino atliekamai darbo funkcijai, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka privaloma išklausyti nustatytą valandų skaičių, kvalifikacijos tobulinimo išlaidas.

  1. Socialiniai klausimai
  • Mirus darbuotojo šeimos nariui (vyrui, žmonai, tėvams, vaikams), išmokėti jam 3 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio pašalpą.
  • Mirus įstaigos darbuotojui, jo šeimai skirti 2 įstaigos vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio pašalpą.
  • Apdrausti įstaigos darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės draudimu, gydymo draudimu, kritinių ligų draudimu.
  1. Darbo sauga

7.1. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įsipareigoja:

7.1.1. sudaryti saugias darbo sąlygas, kokybiškai ir laiku instruktuoti apie saugų darbą, priešgaisrinę apsaugą ir kitas saugaus darbo taisykles, kontroliuoti šių taisyklių žinojimą ir laikymąsi. Visi darbuotojai privalo laikytis saugaus darbo reikalavimų;

7.1.2.aprūpinti dirbančiuosius darbo drabužiais, darbo avalyne, muilu, rankšluosčiais, individualios apsaugos priemonėmis pagal patvirtintas  normas;

7.1.3.organizuoti rūbų skalbimą;

7.1.4. sudaryti galimybę darbuotojams įstaigos laboratorijose, esant reikalui nemokamai atlikti tyrimus.

7.2. Spec. rūbai, susidėvėję nesibaigus naudojimo terminui, keičiami naujais pagal komisijos nurašymo aktą. Nurašyti spec. rūbai sunaikinami.

7.3. Darbdavys garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai suteikiami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemonės. Darbuotojas gali naudotis savo darbo priemonėmis tik įstaigoje nustatyta tvarka.

7.4. Kai įstaigos reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis turtas, įstaiga privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo išlaidas.

7.5. Informuoti JPA apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, analizuoti jų priežastis.

7.6. JPA pateikti Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų ir nelaimingų atsitikimų tyrimų aktų kopijas.

  1. Socialinės partnerystės rėmimo priemonės

8.1. JPA veikia vadovaujantis LR Profesinių sąjungų įstatymu.

  • Pasirašydamas kolektyvinę sutartį darbdavys pripažįsta JPA lygiaverčiu partneriu įgyvendinant šią sutartį.
  • JPA nemokamai skiriamos patalpos darbui, nemokamai leidžiama naudotis pašto, telefono, interneto ryšiais, spausdinimo, kopijavimo aparatais, skelbimų lentomis administracijos patalpose, transportu.
  • Informaciją, turinčią įtakos darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai, pagal JPA prašymą darbdavys turi nemokamai raštu suteikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.
  • Darbdavys prieš priimdamas sprendimą, turintį esminės įtakos darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai, privalo konsultuotis dėl būsimo sprendimo su JPA. Tuo tikslu jis iš anksto raštu kreipiasi į JPA ir pateikia savo sprendimo priėmimo motyvus ir su tuo susijusią būtiną informaciją. Savo nuomonę dėl darbdavio sprendimo JPA turi išreikšti per darbdavio nustatytą terminą atsakyti. Šis terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 dienų. Šalims sutarus, JPA nustatytas terminas atsakyti gali būti pratęstas.
  • Suderinus su administracija, profesinė sąjunga 2 kartus per metus gali šaukti visuotinius profsąjungos narių susirinkimus darbo metu.
  • Vykstant profesinės sąjungos organizuojamiems seminarams, konferencijoms, profesinės sąjungos pirmininkas ir kiti profesinės sąjungos nariai atleidžiami nuo darbo (suderinus su darbdaviu), mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.
  • Darbdavys kas mėnesį perveda JPA ... eurų dydžio kolektyvinės sutarties administravimo mokestį.
  • Bet kokių pasiūlymų ar nesutarimų dėl kolektyvinės sutarties vykdymo atveju JPA ir Darbdavys įsipareigoja konsultuotis ir nagrinėti iškilusias problemas gera valia.

ŠALIŲ PARAŠAI

2018…………………..

..............................................                                         ................................................

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius.
Kodas 302692454. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
A. s. LT867044060007990186 AB SEB banke, b. k. 70440, PVM mokėtojo kodas LT100006560213.
Tel. (8 5) 234 45 19, faks. (8 5) 234 69 66, el. paštas info@vmkl.lt