
Jei kada žiūrėjai į krentančias snaiges, turėjai susimąstyti - kaip trumpai jos gyvena... Tiesiog nukrenta ant delno - ir nebėra.
Dažnai, kas tikra, mylima ir gera būna taip trumpai... Toks ir žmogaus gyvenimas. Norėtųsi sustabdyti laiką ir amžinai pasilikti su mylimais. Labai labai dėkoju už pratęstą laiką būti su mama, už gebėjimą išgirsti kitą žmogų, pagelbėti ir išvaduoti jį iš skausmo. Labai dėkoju visam Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus personalui.
V.J. Petkevičienės dukra Aldona Staškienė