VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei - 50

 1957-aisiais ligoninės vietoje, buvo tušti laukai, užmiestis. Vilniaus troleibusų žiedas baigėsi prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, visuomeninis transportas toliau nebevažiavo. Stovėjo kelios trobelės, driekėsi daržai, žaliavo Neries slėnis. Čia 1958 m. ir buvo pastatyta ligoninė. Taip prieš 50 metų savo istoriją pradėjo rašyti pirmoji pokaryje pastatyta nauja Vilniaus miesto ligoninė.

Joje tebuvo 300 lovų. Ir kaip įprasta – visa, kas geriausia, atiduota vaikams ir motinoms, čia įsikūrė 2 vaikų terapijos (sk. vedėjos Česlava Kleizienė ir Antanina Kaminskienė), vaikų poliomielito-neurologijos (sk. vedėja Marija Ramanauskaitė), vaikų chirurgijos (sk. vedėjas Jonas Gradauskas), ortopedijos-traumatologijos (sk. vedėja Jūratė Jablonskytė-Umbrasienė), ginekologijos (sk. vedėja Donata Pareigytė), akušerijos (sk. vedėja Ieva Stoškutė), naujagimių (sk. vedėja Birutė Ambrozaitienė) skyriai.
Darbą pradėjo 511 darbuotojų, iš kurių 88 gydytojai ir 3 mokslo daktarai.
Pirmasis ligoninės vadovas gydytojas Stasys Trepšys, 20 metų negailėdamas nei laiko, nei savo sveikatos formavo ligoninę, kaip gyvą organizmą, rūpinosi statybomis, ligoninės aprūpinimu, būrė kolektyvą. Jo pavaduotojas buvo Kazys Kavaliauskas, ligoninės vyr. seserys buvo dvi Aldonos – Glemžienė ir Purtulienė. Per dešimtmetį atidarytas naujas 500 lovų ligoninės korpusas, kuriame įsikūrė Chirurgijos, Terapijos, Urologijos, Hemodializės, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos, Hiperbarinės oksigenacijos, Radiologijos ir kiti skyriai. Lovų skaičius išaugo iki 1000, darbuotojų - iki 1044, iš jų 175 gydytojai, 6 profesoriai, 20 mokslo daktarų, 8 docentai.
Nuo 1977 m. iki 1981 m. ligoninei vadovavo m. dr. Vytautas Banevičius, jo pavaduotojais dirbo du Sergejai – Spiridonovas ir Korablikovas, vyr. med sesuo Vida Balsienė.
Nuo 1982 iki 1991 m. vyr. gydytoju dirbo m. dr. Romanas Rimkevičius, pavaduotojai – Leonardas Streikus, Gintautas Žiedas, Gediminas Rimdeika. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tapo didžiausia sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje, nes Gedimino Rimdeikos vadovaujamų naujų statybų dėka 1983 m. duris atvėrė didžiausia Pabaltyjyje suaugusiųjų poliklinika, dar po dviejų metų – Vaikų poliklinika.
Nuo 1991 m. į šitą kėdę teko atsisėsti man. Pirmieji 5-eri metai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai sunkūs. Trūko visko, o ypač pinigų. 1997 metais įvykus esminiam lūžiui ir pradėjus vykdyti LR sveikatos apsaugos sistemos reformą, reikalai sparčiai pradėjo gerėti. Atsikratėme skolų, pradėjome vykdyti remontus, stiprinome organizacinę bei gydomąją ligoninės bazes. Įsigijome būtiniausios aparatūros. 2004 m. ligoninėje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal EN ISO 9001: 2000 reikalavimus.
2005 m. per du metus buvo įgyvendintas didelis projektas – ligoninės gydomojo korpuso renovacija. Laukia daug rimtesni darbai – mūsų ligoninė turėtų tapti Antakalnio poliaus medicininio centro pagrindu.
Šiuo metu ligoninę kartu su manimi administruoja pavaduotojas medicinai Henrikas Ulevičius, pavaduotojas ūkiui Algimantas Kemeris, pavaduotoja personalui Irena Mieželienė, vyriausioji finansininkė Regina Korenevska, vyriausioji slaugos administratorė Raimonda Steikūnienė, Vidaus medicininio audito tarnybos viršininkė Audronė Čibirienė.
Šiandien ligoninėje veikia 5-ios klinikos, kurioms sutarties pagrindu vadovauja Vilniaus universiteto klinikų ir centrų vadovai: Akušerijos ir ginekologijos klinika (vedėja prof. Gražina Drąsutienė), Vaikų ligų klinika (vadovas prof. Algimantas Raugalė), Kraujagyslių chirurgijos klinika (vadovas prof. Vytautas Triponis), Vidaus ligų klinika (vadovė prof. Danutė Kalibatienė), Chirurgijos klinika (vadovas doc. Audrius Gradauskas). Nuo pat pirmos dienos ligoninė buvo viena iš pagrindinių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymo bazių. Ligoninėje asocijuotos su profiliniais skyriais dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikos ir centrai – VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU MF Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centras, VU MF Kraujagyslių chirurgijos centras, VU MF Vidaus ligų pagrindų centras.
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, nuo motinos ir kūdikio, jai skirtą misiją ištęsėjo: ji tapo motinine ligonine visoms vėliau gimusioms ligoninėms – Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei, Santariškių klinikoms, Lazdynų Greitosios pagalbos, – kuriose būtent Vilniaus miesto universitetinės ligoninės darbuotojai sudarė naujų kolektyvų pagrindą.
Šiandien Vilniaus miesto universitetinė ligoninė yra didžiausia Vilniaus miesto ligoninė, teikianti specializuotas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams.
Ligoninėje dirba 1169 darbuotojai, iš jų 275 gydytojai, 6 profesoriai, 8 habilituoti daktarai, 27 medicinos mokslo daktarai, 10 docentų. Ligoninėje 655 lovos. Čia kasmet gydoma daugiau nei 25 600 pacientų, konsultuojama – per 30,0 tūkst. pacientų, atliekama per 13 000 operacijų, priimama 3400 gimdymų. Ligoninės biudžetas pernai perkopė per 50 milijonų litų.
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, savo misiją tęsia.

Šiandien Akušerijos ir ginekologijos klinika teikia akušerinę ir neonatologinę pagalbą Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskritims. Tai yra vienas pagrindinių gimdymo stacionarų Lietuvoje. Čia gimsta daugiausiai naujagimių negu visuose kituose gimdymo stacionaruose Lietuvoje.
VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinikai, įsikūrusiai 1958 m. naujai pastatytoje Vilniaus miesto ligoninėje, vadovavo Vytautas Baronas. Tai buvo didis gydytojas, diagnostas, mokslininkas, mokytojas. Gausiame doc. Vytauto Barono mokinių būryje – žymūs Lietuvos moterų gydytojai ir pedagogai: Povilas Steponėnas, Pranas Skruibis, Aleksandras Venckauskas, Alina Šaulauskienė, Olga Račkauskienė, Donata Pareigytė, Danutė Mažonytė, Leonas Maleckas, Laima Šveistytė ir daugelis kitų. O pirmojo Ginekologijos skyriaus branduolį Vilniaus klinikose sudarė jauni, energingi specialistai: gydytojos Ieva Stoškutė, Zinaida Šaltytė-Zdanauskienė, Alina Šaulauskienė, Irena Durgolcienė. Skyriaus pirmoji vadovė buvo Donata Pareigytė. Visą penkiasdešimt savo gyvavimo metų Akušerijos ginekologijos skyrius galėjo didžiuotis gydytojais, kurių pavardes žinojo visos Lietuvos moterys: tai Jonas Ališauskas, Nikolajus Volkovas, Leokadija Jusionienė, Nijolė Drazdienė, Violeta Drejerienė, Bronius Domža, Audronė Arlauskienė ir daug kitų. Šiandien dviems akušerijos skyriams vadovauja Ričardas Daunoravičius ir Romoaldas Juršėnas, Akušerijos patologijos – Danutė Lištvanienė, Ginekologijos – Gediminas Mečėjus.
Vilniaus m. universitetinės ligoninės Naujagimių skyriuje nuo pat jo įkūrimo buvo taikomi pažangiausi to meto naujagimių tyrimo, diagnostikos ir gydymo bei slaugos metodai. 1987 m. Violeta Drejerienė pirmoji Lietuvoje pradėjo naujagimių galvos smegenų ultragarsinius tyrimus. Neonatologė docentė Nijolė Drazdienė pirmoji Lietuvoje pradėjo nuoseklius ir kryptingus išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių širdies ultragarsinius tyrimus. 1993 m. spalio mėn. atlikta pirmoji Lietuvoje kordocentezė ir kraujo transfuzija dar negimusiam vaikui, sergančiam ypač sunkia hemolizine liga.
Naujagimių skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemos reorganizavimo ir tobulinimo nuostatas. Nuo 1992 m. Naujagimių skyrius tapo Vilniaus perinatologijos centro sudėtine dalimi. Čia gydomi labai maži neišnešioti, didelės rizikos, sunkiai sergantys naujagimiai. Čia gimė ir buvo gydyta mažiausia Lietuvos naujagimė Rasa Marija, svėrusi vos 450 g ir du Lietuvos ketvertukai. Skyriui sėkmingai vadovauja gydytoja Violeta Drejerienė.


Drąsiai galiu teigti, kad Vaikų ligų gydymo istorijos Lietuvoje niekas turbūt ir įsivaizduoti negali be tokių pavardžių, kaip Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Povilas Čibiras, Pranas Šimulis, Algimantas Raugalė, Jonas Gradauskas, Virginija Žilinskaitė.
Vadovaujant doc. Petrui Baubliui 1962 m. parengtas pirmasis originalus ,,Vaikų ligų“ vadovėlis Lietuvoje lietuvių kalba. 1959 m. VU Medicinos fakultete įsteigtas Pediatrijos skyrius, o 1966 m. išleista pirmoji gydytojų pediatrų laida. Tais pačiais metais atkurta savarankiška Vaikų ligų katedra - vedėja prof. Liudmila Steponaitienė. Nuo 1974 m. VU MF Vaikų ligų katedrai vadovavo prof. Pranas Šimulis. Reformuojant VU Medicinos fakultetą, 1990 m. įsteigta Vaikų ligų klinika, kuriai iki šiol vadovauja prof. Algimantas Raugalė.
Apie vaikų ligų gydytojų pasiekimus kalba ir daugybė įvertinimų: Nacionalinė premija ir LR mokslo premijos laureato vardas Algimantui Raugalei už vadovėlius ir darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika“, LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos visai eilei vaikų gydytojų už „Vaikų ligų vadovėlio“ keturis tomus, Vilniaus Medicinos draugijos premijos už įdiegtus į praktiką mokslinius darbus. Vaikų ligų gydytojai yra daugelio mokslinių draugijų pirmininkai.
Vaikų ligų skyriuose per metus gydoma apie 3000 pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų.


Kraujagyslių chirurgijos raida Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje ypatinga tuo, kad čia prasidėjo kraujagyslių chirurgijos, kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias. Čia buvo ištobulintos ir sukurtos diagnostikos ir chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos, iš čia jos pasklido po vėliau visoje Lietuvoje įkurtus kraujagyslių chirurgijos centrus. Kraujagyslių chirurgijos tarnyba VMUL buvo įkurta 1967 m. gruodžio 1 d., kai prof. Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama širdies ir kraujagyslių chirurgų grupė čia persikėlė iš 3-iosios miesto klinikinės ligoninės. Ją, be Algimanto Marcinkevičiaus, sudarė Vytautas Sirvydis, Daumantas Kavoliūnas, Vytautas Triponis, Giedrius Uždavinys, Egidijus Barkauskas ir Ginutis Dirsė. Tai ir buvo tas chirurgų branduolys, kuris, tik persikėlęs į Antakalnį, iš karto pradėjo daryti aortos ir periferinių arterijų rekonstrukcines operacijas.
Pirmasis skyriaus vedėjas Vytautas Triponis, o pirmoji kraujagyslių operacija dėl arterijų trombozės skubos tvarka buvo atlikta 1968 m. sausio 5-osios naktį (prieš 40 metų). Pirmąją planinę rekonstrukcinę arterijų operaciją su Kauno „Kaspino“ kraujagyslės protezu atliko prof. Algimantas Marcinkevičius.
1972 m. vasario 11 d. TSRS Sveikatos apsaugos ministro B. Petrovskio įsakymu patvirtinama kraujagyslių chirurgo specialybė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Kad taip įvyktų, nemažą vaidmenį suvaidino sveikatos ministras Vytautas Kleiza, dirbęs ir kraujagyslių chirurgu. Nuo tada vienas iš chirurgijos skyrių pervadintas į kraujagyslių chirurgijos skyrių ir buvo toks vienintelis Lietuvoje.
Čia įvairiu laiku dirbo ir dirba tokie Lietuvos kraujagyslių chirurgijos grandai – be jau minėtų – kaip Vytautas Sirvydis, Marijus ir Rimvydas Gutauskai, Dalia Triponienė, Aleksandras Dranenka, Mečislovas Vitkus, Balys Dainys, Algis Baublys, Birutė Vaišnytė, Eugenijus Janušauskas, Arvydas Kudaba.
Pastaraisiais metais mūsų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuose kasmet gydoma apie 2300 pacientų, kraujagyslių chirurgijos reanimacijoje – apie 1600 pacientų, atliekama per 2300 operacijų – daugiausiai Lietuvoje iš įstaigų, turinčių kraujagyslių chirurgijos skyrius. 1-am angiochirurgijos skyriui vadovauja gydytojas Gintaras Apanavičius, 2-am angiochirurgijos skyriui – gydytojas Eugenijus Janušauskas.
Rentgenoangiografinių tyrimų skyriui, kur atliekama daugiau kaip 2000 intervencinės radiologijos procedūrų per metus, nenuilstamai vadovauja šio skyriaus siela gydytojas Stasys Ščerbinskas.
Mūsų ligoninės kraujagyslių chirurgų didžiausias – istorinis – nuopelnas yra tas, kad kraujagyslių chirurgija iš siauros, mažai žinomos chirurgijos srities tapo viena iš svarbiausių Lietuvos medicinos šakų.

Vidaus ligų klinikoje teikiamos nefrologijos, kardiologijos, vidaus ligų, reanimacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Vidaus ligų skyriui nuo pat įkūrimo 1967 m. 30 metų vadovavo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos terapeutė Ona Naujokaitienė, tapusi ne vienos kartos skyriaus darbuotojų pirmąja klinikinės terapijos mokytoja. 30 metų ir iki šiol čia dirba ir vyr. med. sesuo Natalija Liepienė (nuo 1977 m.). Nuo 1997 m. skyriui vadovauja gydytoja Birutė Aleknienė.
Pirmasis pacientas į Kardiologijos skyrių buvo paguldytas 1967 m. gruodžio mėn. 20 metų Kardiologijos skyriui vadovavo darbšti, gabi, reikli, puiki klinicistė gydytoja Elena Motiejūnaitė-Prieskienienė. Nuo 1987 m. kardiologų vadovas – med. dr. Mykolas Biliukas. Gydytoja Salomėja Žalkauskienė dirba skyriuje nuo pat jo atidarymo pradžios.
Skyriuje gydoma virš 2,0 tūkst. pacientų per metus. Skyriaus darbo moto yra – „klinika nemeluoja“.
40 metų skaičiuoja pirmasis Lietuvoje Nefrologijos skyrius. Tai ištisa epocha tiek žmogaus, tiek ir Nefrologijos skyriaus gyvenime.
Nuo 1967 m. skyriaus vedėju buvo doc. Vytautas Kirsnys. Pirmieji skyriaus gydytojai – Šeina Sideraitė, Danguolė Oželytė, Gražina Žvinklienė. Dirbtinio inksto laboratorija, vadovaujama gyd. Konstantino Gubario, glaudėsi Chirurginio skyriaus operacinėje. Hemodializės buvo atliekamos tik ūmiam inkstų nepakankamumui gydyti.
Pirmuosius 10 metų nefrologinėmis ligomis sergantys žmonės į skyrių plūdo iš visos respublikos, trūko vietų, gydytojų, vaistų. Nežiūrint į nieką, 1970 m. pirmą kartą, vadovaujant prof. Algimantui Marcinkevičiui, persodintas kadaverinis inkstas. Operuojant dalyvavo prof. Vytautas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, prof. Balys Dainys. Kaip sakė vėliau prof. Balys Dainys, „Pradžia buvo labai sunki, bet juk turėjo kas nors pradėti, kažkas turėjo būti pirmas, kad turėtume tai, ką turime šiandien.“
1976 m. gydytoja Gražina Žvinklienė, apibendrinusi ligonių su padidėjusiu kraujospūdžiu tyrimo galimybes, apsigynė vieną pirmųjų disertacijų nefrologijoje. Nuo 1977 m. iki 2007 m. doc. Gražina Žvinklienė vadovavo Nefrologijos skyriui. Nuo 2007 m. skyriui vadovauja gydytoja Elita Gruodytė.
Hemodializės skyriuje kasmet buvo atliekama po 2500-3500 hemodializių, dabar – virš 6500.
Per 40 metų nefrologija ligoninėje tapo viena iš svarbiausių mokslo ir praktikos sričių. Technikos laimėjimai, farmacijos progresas šiandien leidžia išsaugoti inkstų ligomis sergančių pacientų gyvybę ir pratęsti gyvenimą bei pagerinti jo kokybę. Kaip sako doc. Gražina Žvinklienė, – „Prasidėjo penktasis Nefrologijos skyriaus dešimtmetis. Ateitis priklauso inkstų regeneravimui panaudojant kambines ląsteles. Ar būsime tarp pirmaujančiųjų? Praeityje daugelyje sričių buvome pirmieji”.
Visus šiuos skyrius bendram darbui vienijo mūsų ligoninėje veikusios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto katedros ir centrai. Hospitalinės terapijos katedrai 1951-1987 metais vadovavo prof. Liubomiras Laucevičius, nuo 1987 m. – I-ai terapijos katedrai vadovavo prof. Jurgis Algirdas Pliuškys, nuo 1991 m. - Bendrosios praktikos gydytojo ruošimo centrui - prof. Julius Kalibatas, 1997 m. įkurtas Propedeutikos ir slaugos studijų centras, kuris 2007 metais pervadintas į Vidaus ligų pagrindų centrą, kurio vadovė prof. Danutė Kalibatienė.
Čia dirbo, gydytojus ir ligonius konsultavo katedrų ir centrų darbuotojai: 1967–1976 m. doc. Šliomas Markovičius, nuo 1977 m. – prof. Jurgis Algirdas Pliuškys, profesoriai Liubomiras Laucevičius, Chackelis Kibarskis, Zofija Markienė, Juozas Rugienius, Ilja Stupelis, docentai Imantas Misevičius, Stasė Sutkienė, Albinas Vidugiris ir daugelis kitų šiandien gerai Lietuvos žmonėms žinomų gydytojų.


Chirurgijos klinikoje teikiamos abdominalinės chirurgijos, bendrosios chirurgijos, urologijos ir reanimacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Veikia 4 skyriai: du abdominalinės chirurgijos skyriai (vedėjai Jonas Činčikas ir Augis Rimantas), Urologijos skyrius (vedėjas Edmundas Štarolis), Anesteziologijos-chirurgijos reanimacijos skyrius (vedėjas Gintautas Beržanskis).
1967 m. įkurtas Skubiosios chirurgijos skyrius (dabar 3-as abdominalinės chirurgijos skyrius) buvo vienintelis Skubiosios chirurgijos skyrius Vilniuje. Daugelis žymių Lietuvos chirurgų, šiuo metu vadovaujančių garsioms Lietuvos chirurgijos klinikoms, chirurgo darbą pradėjo būtent čia. Nuo 1967 m. skyriui vadovavo doc. Petras Narbutas, 1980–1981 m. – medicinos mokslų daktaras Gediminas Kaluina, vėliau – medicinos daktaras Edmundas Gaidamonis, medicinos daktaras Gintautas Oleka, nuo 2005 m. skyriaus vedėjas – gyd. Jonas Činčikas.
3-iame abdominalinės chirurgijos skyriuje veikia vienas iš nedaugelio koloproktologijos padalinių.
4-tas abdominalinės chirurgijos skyrius (tuo metu – Planinės chirurgijos skyrius) įkurtas 1967 metais. Pirmuoju skyriaus vedėju dirbo prof. Augustas Pronckus. Nuo 1977 m. – Jonas Radvilavičius, nuo 1981 m. – m. med. dr. Gediminas Kaluina, nuo 1993 m. – Augis Rimantas.
Prieš keturis dešimtmečius mūsų klinikose pradėjusio veikti Urologijos skyriaus pagrindus kūrė gydytojai urologai – doc. Algimantas Valinskas, gyd. Eugenijus Beriozovas, Kastytis Gricius, Konstantinas Gubaris, Tadas Petraitis, o skyriaus vadovo pareigas nuo pat jo įkūrimo dienos iki 2007 m. ėjo med. mokslų dr. Stasė Mičelytė. Skyrius buvo vienas pradininkų Lietuvoje atliekant transuretrines prostatos ir šlapimo pūslės operacijas. Šiandien urologijos chirurgijoje – radikalūs pokyčiai. Endoskopinės, laparoskopinės ir kitos minimaliai invazyvios gydymo metodikos vis dažniau nurodomos ne tik kaip pasirinkimo priemonė, bet ir kaip gydymo standartas. Vien litotripsijos procedūrų per 12 metų skyriuje atlikta daugiau nei 11 000.
Šiuos skyrius bendram darbui vienijo mūsų ligoninėje veikusi VU Medicinos fakulteto Hospitalinės chirurgijos katedra, kuriai vadovavo Lietuvos chirurgijos patriarchas profesorius Pranas Norkūnas, vėliau prof. Augustas Pronckus, doc. Petras Narbutas. Katedroje ir ligoninėje dirbo profesoriai Juozas Serapinas, Vincas Lapinskas, Leonas Mačiūnas, docentai Algimantas Valinskas, Leonas Noreika, Kazys Katilius, Kęstutis Strupas, Rimantas Rudauskas, Juozas Stanaitis, Laimutis Andreika, med. dr. Gintautas Brimas, Audrius Gradauskas ir daugelis kitų.
Po įvairių reorganizacijų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto specializuotų chirurgijos katedrų – klinikų mūsų ligoninėje neliko. 2002 m. apjungus chirurgijos skyrius įsteigta Chirurgijos klinika, kuriai vadovauja doc. Audrius Gradauskas.
Šiandien Klinikoje yra 152 lovos. Per metus skyriuose apsilanko beveik 5000 pacientų, reanimacijoje – per 4800, atliekama per 4400 operacijų. Apie 50 proc. operacijų atliekama naudojant minimaliai invazijos chirurgijos techniką. 2007 m. pirmą kartą Lietuvoje pradėtos naujos kirkšnies išvaržų gydymo operacijos ,,Plug and Patch“ – išvaržų plastika ,,kamščio ir tinklelio“ metodika.


Be diagnostikos ir pagalbinių skyrių darbo ligoninės veikla turbūt būtų neįsivaizduojama. Echoskopijos ir endoskopijos skyriuje kasmet atliekama per 33,0 tūkst. echoskopijų, per 5,0 tūkst. endoskopijų, per 40-dešimt retrogradinių endoskopinių choloangiopankreatografijų. Echoskopijos ir endoskopijos skyriuje pradėti perstempliniai echokardiografiniai tyrimai.
Patologijos skyriuje atlikta per 44,0 tūkst. patologohistologinių tyrimų, vykdomos gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių bei priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programos.
Vieninteliame Vilniaus mieste ir apskrityje Branduolinės diagnostikos skyriuje atliekama per 5,0 tūkst. radioizotopinių tyrimų. Nuo 2007 m. savo tomografu atliekamos kompiuterinės tomografijos ir kompiuterinės angiografijos procedūros, Klinikinės fiziologijos skyriuje atliekama per 24,0 tūkst. funkcinės diagnostikos tyrimų per metus. Įspūdingas laboratorijoje ir mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje atliekamų tyrimų skaičius per metus - virš 617,0 tūkst.

Apie Vilniaus miesto universitetinę ligoninę ir joje dirbančių pasišventusių savo profesijai gydytojų pasiekimus galima kalbėti dar labai labai ilgai. 50 metų – tai mūsų brandos jubiliejus. Tikrai džiaugdamasis ir su didžiausia pagarba galiu pasakyti, kad per šį laikotarpį, ligoninė užaugino visą gydytojų, puikių slaugytojų kartą. Mūsų ligoninės gydytojų vardai šiandien su didžiausia pagarba minimi ir kaip mokytojai, ir kaip mokslininkai, o pirmiausia kaip svarbiausios misijos šioje žemėje vykdytojai - saugoti ir gelbėti brangiausią žmogaus turtą – gyvybę. Šiandien, švęsdami savo jubiliejų, tikrai turime ir galime pasididžiuoti ir pasidžiaugti čia dirbusiųjų ir dirbančiųjų slaugytojų pasiaukojimu ir ištverme.
Mūsų gydytojų prof. Gražinos Stanislavos Drąsutienės, prof. Vytauto Jono Triponio, doc. Nijolės Drazdienės nuopelnai įvertinti Valstybiniais 4-to laipsnio Gedimino ordinais.
Už nuopelnus Vilniaus miestui Šv.Kristoforo statulėlės įteiktos prof. Algimantui Raugalei (2002 m.), prof. Vytautui Triponiui (2004 m.), doc. Daliai Triponienei (2005 m.), med. dr. Stasei Mičelytei (2006 m.), gydytojui Vygantui Kazlauskui (2007 m.).
2006 m. med. dr. Stasei Mičelytei suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir ji apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.
Penkiasdešimt metų, nuo pat pirmos ligoninės atidarymo dienos iki šiol savo šventą pareigą atlieka gydytoja otorinolaringologė Anelė Martišienė. Lenkiuosi Jums, daktare, ir visiems, visiems, klojusiems pamatus, kuriant ir nuoširdžiai dirbant mūsų ligoninėje.

Vargu, ar galima geriau ką pasakyti šia proga, negu yra pasakęs Pranciškus Asyžietis misionieriams:

„...Atraskite šaltinį ir atgaivinkite tą, kuris trokšta.
Nusišypsokite, ir šypseną padovanokite tam, kuris jos niekada neturėjo.
Sukaupkite drąsą ir atiduokite ją tai sielai, kuri nemoka kovoti. Sugaukite saulės spindulį ir neškite jį į nakties vidurį.
Paimkit ašarą ir padėkite ant veido tam, kuris niekada neverkė. Papasakokite gyvenimą kaip skambų posmą tam, kuris nesupranta. Atraskite meilę ir pasėkite, kad ji augtų žemėje.
Paimkite kenčiantį už rankos taip, kad jis pajustų – gyvybė grįžta.
Visa tai Jūs darote kasdien, nes tokia Jūsų misija...“

Manau, kad tai ir visų mūsų žmogiškoji misija.
Iš visos širdies sveikinu visus, džiaugiuosi, kad esu kartu su Jumis ir linkiu didžiausios sėkmės ateities darbuose.



 

 

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius.
Kodas 302692454. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
A. s. LT867044060007990186 AB SEB banke, b. k. 70440, PVM mokėtojo kodas LT100006560213.
Tel. (8 5) 234 44 87, faks. (8 5) 234 69 66, el. paštas info@vmkl.lt