Svarbiausia – draugiškumas pacientui
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė
- Gerbiama Aušra, kaip ryžotės šioms atsakingoms pareigoms?
- Turbūt visi, kas mane šiek tiek pažįsta, žino, kad gyvenime iššūkius priimu noriai, nebijau sunkumų. Peržvelgusi savo pastarąjį dešimtmetį ir net daugiau, matau, kad mane nuolat lydėjo vienokie ar kitokie pokyčiai. Na, o sveikatos apsaugos sistema, jos įstaigos, pacientai, ligos, paslaugos tapo tiesiog neatsiejama mano gyvenimo dalimi – šioje srityje darbuojuosi jau trisdešimt metų. Todėl turbūt nieko keisto, kad įvertinusi, jog galėčiau, jog turiu norą, matymą – pamėginau kandidatuoti į šias pareigas. Beje, šis mėginimas man buvo tikrai visiškai nauja gyvenime patirtis – pirmą kartą teko dalyvauti tokio pobūdžio konkurse! Iššūkis pakankamai didelis, tačiau šiandien džiaugiuosi, kad ryžausi jį priimti.
- Žinoma, apie daug ką klausti dar anksti, tačiau kokie jūsų pirmieji įspūdžiai?
- Aišku, dar anksti kalbėti apie ką nors daugiau, nes praėjo tik mėnuo, tačiau jau spėjau pamatyti, kad įstaigoje dirba puikus kolektyvas. Be to, tai gilias tradicijas turinti Vilniaus miesto ligoninė, kurios iškilūs profesoriai, gydytojai užaugino ne vieną medikų kartą, įkūrė kitas įstaigas, telkė komandas. Man, kaip vilnietei, svarbu, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė būtų pati geriausia, draugiškiausia pacientui, kad jos bendruomenė būtų šauniausia, vieningiausia. Džiugu žinoti, kad įdirbis šioje srityje jau padarytas.
- Ko tikitės iš investicijų į naująjį korpusą?
- Tikimės, kad ir darbuotojai turės geresnes sąlygas, atsiras nauja įranga, o ligoninė bus viena pagrindinių įstaigų Vilniaus mieste, kuri teiks įvairias paslaugas – tiek chirurgijos, tiek dienos chirurgijos, tiek terapinio profilio. Turime senėjančią visuomenę, be to, gyventojų Vilniaus mieste, įskaitant rajoną, stipriai padaugėjo, tad ligoninė negali dirbti kaip iki šiol, būti užstrigusi dvidešimtajame amžiuje. Esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už tai, kad ji tai suprato. Kelias buvo ilgas – prireikė beveik dešimtmečio nuo tada, kai pradėta dirbti ties projektu. Todėl visiškai akivaizdu, kad be atskirų žmonių tikėjimo ir palaikymo šiandien tokioje gražioje šventėje nebūtume ir apie tai nekalbėtume.
Daugiau informacijos:
