Aktuali informacija

Keičiasi didžiausios sostinės ligoninės veidas

Įkurtas Dienos chirurgijos skyrius

Tapti modernia gydymo įstaiga ligoninei padėjo investiciniai  projektai, kuriuose  VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) aktyviai  dalyvavo.  Iš viso nuo 2005 metų ligoninė įvykdė ir baigia vykdyti 14 projektų daugiau nei už 33 mln. litų. Investicijos neatpažįstamai pakeitė ligoninės veidą, pagerino personalo darbo sąlygas, pavertė ligoninę pacientui patrauklia gydymo įstaiga, pagerino paslaugų kokybę.

Pernai rugpjūčio mėnesį baigtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Dienos chirurgijos paslaugų plėtra ir priėmimo – skubios pagalbos skyriaus infrastruktūros gerinimas“, kurio vertė – 6,6 mln. litų.  Iš jų 1,2 mln. litų  skyrė  ligoninė.

Pasak VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus Henriko Ulevičiaus, įgyvendinus projektą rekonstruotos Priėmimo – skubios pagalbos Vaikų poskyrio patalpos ir  įkurtas naujas Dienos chirurgijos skyrius. 

Ligoninėje yra 3 Priėmimo – skubios pagalbos  skyriaus poskyriai  – suaugusiųjų, vaikų ir akušerijos ginekologijos, įsikūrę atskiruose korpusuose. Jie visi gražiai sutvarkyti, aprūpinti modernia ultragarsinio ištyrimo ir kita diagnostine įranga, modernaus dizaino  medicinos baldais. Ypač gerai ultragarsine diagnostine aparatūra aprūpintas akušerijos ir ginekologijos priėmimo poskyris.

Naujas 20  lovų  Dienos chirurgijos skyrius – dabar ligoninės pasididžiavimas. Skyrius įrengtas pagal europinius reikalavimus:  viename skyriuje registratūra, palatos, reanimacijos palata, 3 operacinės. Operacinės aprūpintos naujausiomis technologijomis ir taip sukomplektuotas, kad būtų galima atlikti traumatologines, kraujagyslių chirurgijos, urologines, bendrosios ir pilvo chirurgijos operacijas ne vien klasikiniu būdu, bet ir naujausia laparoskopine  ir artroskopine įranga  bei lazerine operavimo aparatūra. Dabar skyriuje sutelktos visos dienos chirurgijos paslaugos, įdiegtos naujos  traumatologijos ir plastinės chirurgijos operacijos, priimta naujų gydytojų. Nuo sausio 1 dienos  jau  atlikta per 1000 dienos chirurgijos  operacijų.

Šiuo metu VMKL  dalyvauja  „Vidurio ir vakarų Lietuvos kardiologijos programoje“. Ligoninei skirta 669,0 tūkst. litų  ultragarsinio tyrimo aparatams, elektrokardiografams,  reanimacinei  aparatūrai   ir kitai  įrangai įsigyti.

Motinos ir vaiko  sveikata – prioritetas 

Valstybė skiria padidintą dėmesį moters ir vaiko sveikatai, natūralu, kad tam ypatingą dėmesį skyrė VMKL, turinti gilias akušerijos ir ginekologijos tradicijas. Todėl motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai skirtos ypač didelės investicijos. Pernai baigti stambios apimties projektai - „Akušerijos, naujagimių ir vaikų ligų skyriaus renovacija ir modernizavimas“  ir ,,VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų ir akušerijos – ginekologijos korpuso išorinių atitvarų ir inžinerinių sistemų rekonstrukcija“, finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir  Valstybės investicijų programos  lėšomis, kurių bendra vertė – virš 15 mln. litų.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatas visiškai renovuotas, pakeistas stogas,  įrengta  ventiliacija, pakeisti visi liftai, įrengtos 9 modernios gimdyklos,  jaukios dvivietės palatos. Skyriai  aprūpinti visa reikiama aparatūra. „Klinikoje dirba aukščiausios kvalifikacijos gydytojų akušerių – ginekologų, neonatologų, akušerių ir slaugytojų komanda, gebanti suteikti pagalbą ne tik sveikoms būsimoms mamoms, bet ir gimdyvėms bei kūdikiams su sunkia patologija. Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos paslaugų tobulinimas – vienas svarbiausių ligoninės prioritetų“, - pabrėžia H.Ulevičius. Kitaip ir būti negali, juk  Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimsta pusė sostinės kūdikių - apie 4  tūkst. per metus. Būna dienų, kai per parą gimdo 16 gimdyvių.

2007 metais baigtas „Gydomojo korpuso išorinių atitvarų renovacijos“ projektas, kurio vertė virš 4 mln. litų. Ir šis korpusas sušvito naujomis spalvomis, apšiltintos sienos,  pakeisti langai.

Modernizacija tęsiasi

VMKL kartu su Vilniaus universitetine Antakalnio ir Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligoninėmis  pradėjo vykdyti  projektą „E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas“.  Jo bendra  vertė – 2,9 mln. litų. Numatyta kompiuterizuoti tam tikras veiklas, tobulinti senas ir  įdiegti  naujas programas. VMKL bus įrengta centrinė serverinė ir nupirkti 136 kompiuteriai.  Jau dabar kompiuterizuotos laboratorijos, Priėmimo skyriai, aptarnaujančios tarnybos.   

Pradedamas projektas pagal Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo programas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“  ir „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Neseniai pasirašyta sutartis ir ligoninė gaus paramą pagal abi programas. Pagal pirmąją,  bus skirta būtinoji medicininė įranga nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.  Tai padės specialistams dar efektyviau stebėti neišnešiotų ir sunkiai sergančių naujagimių vystymąsi ir priežiūrą. Pagal šią programą skirtos lėšos ir Akušerijos ir ginekologijos klinikos fasado įtrūkimams užtaisyti. Pagal antrąją programą Akušerijos operacinėje ir Naujagimių skyriuje bus atlikti vėdinimo rekonstrukcijos darbai. Tam paskirta 500 tūkst. litų. Baigus darbus, Akušerijos ir ginekologijos korpusas bus pilnai sutvarkytas.

Kelių priežiūros fondas skyrė 300 tūkst. litų šaligatviams nutiesti ir  keliams ligoninės teritorijoje  sutvarkyti. Projektas turi būti baigtas šiais metais.

Stipriausieji ligoninės profiliai

Pasak H.Ulevičiaus,  VMKL gali didžiuotis stipria Kraujagyslių chirurgijos klinika. Kraujagyslių chirurgija, kaip nauja chirurgijos sritis,  pradėta plėtoti būtent VMKL. Ir iš karto buvo pradėtos atlikti aortos ir periferinių kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos.  Čia buvo sukurtos ir ištobulintos diagnostikos ir chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos, vėliau pasklidusios po šalies kraujagyslių chirurgijos centrus.

Kraujagyslių chirurgijos klinika  išsiskiria ir operacijų kiekiu, ir jų  spektru. Dviejuose angiochirurgijos skyriuose, turinčiuose po 35 lovas, per metus atliekama apie 2000 operacijų, iš jų – apie 500 rekonstrukcinių. Ligoninė pirmauja šalyje atliekant periferinių arterijų intervencines procedūras. Intervencinėms procedūroms atlikti įsigytas  angiografas, o prieš metus pradėti atlikti  koronarografijos  tyrimai.  Ateityje įsigijus  daugiau angiografijos aparatų, planuojama pradėti  plėtoti   širdies vainikinių arterijų intervencines procedūras.

Ligoninėje  labai stiprus urologijos skyrius, veikiantis nuo ligoninės atidarymo.  Chirurgijos klinikos Urologijos skyriuje  daugiausia gydoma akmenligė.  Klinika viena pirmųjų įsigijo esktrakorporinės litotripsijos įrangą. Tai vienas sėkmingiausiai veikiančių aparatų, nes nutaikymas  į akmenį vyksta ir rentgeno, ir ultragarso kontrolėje. Čia atliekama daugiausia  ekstrakorporinės litotripsijos procedūrų Lietuvoje - kiekvienais  metais apie 1000.  Net Europoje mažai centrų, kurie galėtų atlikti tiek daug ekstrakorporinės litotripsijos procedūrų. Skyrius buvo vienas pradininkų Lietuvoje atliekant transuretrines prostatos ir šlapimo pūslės operacijas, bet didžiausią patyrimą sukaupė gydant akmenligę.  

Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos skyriuje atliekamos įvairios skubios ir planinės pilvo organų operacijos. Daugiausia tai  išvaržų  ir tulžies pūslės operacijos. Pilvo išvaržų operacijos atliekamos beveik visomis šiuo metu pasaulyje naudojamomis technikomis, plačiai naudojama laparoskopinė įranga. Atliekamos ir onkologinės storojo žarnyno dalių pašalinimo operacijos. Chirurgijos klinikoje per metus apsilanko beveik 5 tūkst. pacientų, atliekama iki 4  tūkst. operacijų.  

Nuolatos tobulinama ligoninės organizacinė struktūra. Valdymo sumetimais, į  vieną bendrą Radiologijos skyrių neseniai sujungti svarbūs diagnostikos skyriai, tapę vieno skyriaus poskyriais. Dabar Radiologijos skyriui priklauso  Echoskopijų ir Endoskopijų, Rentgenologijos ir Branduolinės diagnostikos poskyriai. Skyriui vadovauja vidaus ligų gydytojas Vaidotas Silickas, laikomas  geriausiu ultragarsinės diagnostikos specialistu Vilniuje, ne tik diagnozuojančiu, bet ir atliekančiu įvairias procedūras ultragarso kontrolėje.  

VMKL anksčiau vienintelė turėjo Branduolinės diagnostikos (radiologinės diagnostikos) skyrių. Vėliau dalį branduolinės diagnostikos paslaugų perėmė Onkologijos institutas. Likusi įranga  - gama kamera ir renografai – sensta. Todėl administracijai iškilo uždavinys, ar visai atsisakyti branduolinės diagnostikos, ar atnaujinti aparatus, nes jų reikia  inkstų funkcijai  įvertinti.

Rentgenologijos poskyris – nuo 1967 metų veikiantis vienas svarbiausių ligoninės  diagnostikos centrų. Naujais rentgeno diagnostiniais aparatais atliekami visi pagrindiniai diagnostiniai tyrimai. 16 pjūvių kompiuteriniu  tomografu atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai. Kitas  6 pjūvių kompiuterinis tomografas yra buvusioje  Sapiegos ligoninėje.

Įstaiga  garsėja ir nefrologijos profiliu. 45 metus skaičiuoja pirmasis Lietuvoje įkurtas Nefrologijos skyrius  ir hemodializės poskyris, nuo pavienių hemodializės specialistų išaugęs iki šiuolaikinio, specializuotą nefrologinę pagalbą teikiančio skyriaus. 16 hemodializės vietų poskyris  dirba didžiausiu intensyvumu Lietuvoje. Per metus atliekama maždaug 7 tūkst. hemodializių, daugiau atlieka tik dvi ligoninės. 

Sapiegos ligoninė – galvos skausmas

Neseniai VMKL sujungta su Sapiegos ligonine. Dviejuose Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose yra 178 lovos, iš jų 12 – paliatyviosios slaugos. „Mums šis sujungimas atnešė 4 mln. litų skolą. Taip pat - naują palaikomojo gydymo ir slaugos profilį, kuris didelei daugiaprofilinei ligoninei, teikiančiai antrinio ir tretinio lygio paslaugas, lyg ir nepriklausytų. Sapiegos ligoninėje yra įsisavinta 3 mln. litų  Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų   ir jie  dalimis investuoti į visus korpusus, netgi į sandėliukus.  Dabar tai - problema,  kadangi investavus europines lėšas,  penkerius metus negalima keisti veiklos profilio“,- pasakoja H.Ulevičius.  

Dalis Sapiegos ligoninės  pastatų yra medinės architektūros paveldas. Norint ją sutvarkyti,  reikia milžiniškų investicijų.  Protingiau būtų pastatus atiduoti visuomenės reikmėms. VMKL administracija kartu  su  savivaldybe ieško naujos  vietos, kur iškelti slaugos ligonius. Šalia ligoninės esanti Antakalnio poliklinika atsisakė  atskiro  Vaikų poliklinikos korpuso. Tai pats naujausias Antakalnio gydymo įstaigų  komplekso pastatas, jo išplanavimas tinka slaugos ligonių gydymui.  Vaikų poliklinikos pastate planuojama  įrengti 250 slaugos lovų ir sukelti Sapiegos ir Vilniaus universitetinė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės ligonius.  Pradėtas rengti Vaikų  poliklinikos rekonstrukcijos projektas.

 Trūksta vidaus ligų profilio lovų

Pasak H.Ulevičiaus, dabar viena didžiausių problemų yra ta, kad Vilniaus mieste trūksta terapinio profilio  vietų.  VMKL yra 55 lovų Kardiologijos skyrius ir 50 lovų Vidaus ligų skyrius. Abu  skyriai visuomet užpildyti. Uždarius Misionierių ir Sapiegos ligonines, o buvusiai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei orientuojantis į chirurginį  profilį, terapinio profilio  ligoniai nebetelpa. Gali atsitikti taip, kad Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities vidaus ligų pacientams nebus kur gydytis. Nebent  pagelbėtų  Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės prijungimas. H.Ulevičiaus manymu, reikėtų atidaryti daugiau vidaus ligų skyrių.

Dar viena VMKL  problema – būtina renovuoti  didžiąsias operacines. Virš vieno aukšto Radiologijos skyriaus  korpuso  planuojama pastatyti 3-4 aukštų priestatą ir jame įrengti operacines.  

Taigi, įstaiga toliau ieško būdų  atnaujinti dar nerenovuotus padalinius, plėsti paslaugų spektrą, stengdamasi nenuvilti vilniečių pasitikėjimo.

Algirdas Valentas

"Lietuvos sveikata"