Kadangi per tris savaites spėjome atsidurti antroje vaikų ligoninėje, tad tikrai turime kai ką palyginti. Tai yra, kuo mus susargdino Santariškėse, išsigydėme čia, pas jus, Antakalnio Vaikų klinikose, 2-ame vaikų ligų skyriuje.
Nežinau, kas ten kaip Santariškių vaikų ligoninėje dedasi, kokia ten vadovavimo ar gydymo politika, bet ten tikrai kažkas labai netvarkoje, pradedant taikomais tyrimais, gydymu ir baigiant visu personalu. Jūs esate NUOSTABŪS visame kame! Operatyvūs, dėmesingi, pozityviai nuteikiantys, visada pasiruošę padėti, o kas svarbiausia – novatoriški, lankstūs ir besišypsantys. Tokį personalą surinkti, išlaikyti ir motyvuoti yra didis menas!
Mūsų sūnelis nuo tokio didelio ir smagaus dėmesio jautėsi labai gerai ir komfortiškai (net namo nelabai norėjo važiuotiJ ). O aš, Faustuko mama, jaučiausi dar geriau. Neįtikėtina, bet visada lydėjo jausmas, kad esame privačioje klinikoje. Net nesitikėjo, kad tokį paslaugų servisą galima apturėti valstybinėje įstaigoje. Palata – jauki, graži. Maistas – labai įvairus ir skanus!
Dar kartą ačiū Jums visiems ir kiekvienam atskirai: seselėms rūpestingoms, daktarėms išklausančioms ir suprantančioms, mieloms slaugutėms ir kruopščioms valytojoms.
Pasikartosiu, bet Jūs tikrai NE-RE-A-LŪS!
Paagarbiai, Faustukas Petrauskas ir Faustuko tėveliai Lina ir Povilas