Didžiai gerbiamas Direktoriau,
mano vyras rašytojas Alfonsas Bieliauskas mirė. Labai sunku išgyventi netektį. Kita vertus, stiprybės teikia prisiminimai apie nuoširdžią ir atkaklią gydytojų ir slaugytojų kovą dėl mano vyro gyvybės.
Paskutines savaites, kai mano vyras jau kovojo su sunkiai pakeliama liga apgailestaudamas, kad Lietuvoje neįteisinta eutanazija, ir dėl čia pat atsirandančio instinktyvaus noro gyventi, kai liko tik laukimas, mes buvome Jūsų vadovaujamos ligoninės Abdominalinės chirurgijos gydytojų ir slaugytojų profesionalioje ir jautrioje priežiūroje.
Esu labai dėkinga šio skyriaus specialistams už jų nuoširdumą, didelę atjautą, supratimą ir pagarbų požiūrį į kiekvieną ligonį. Akivaizdu, kad skyriaus vedėjo Jono Činčiko įdiegta profesinė skyriaus komandos bendravimo etika ypač padeda ligoniui ir jį slaugantiems artimiesiems, nes ligoniui suteikia viltį pasveikti, neprarasti žmogiškojo orumo, o artimiesiems išsaugoti ramybę. Tai nusipelno didžiulės padėkos ir pagarbos.
Nuoširdžiausią padėkos žodį tariu Jums, suteikusiems profesionalią pagalbą sunkiausią gyvenimo valandą.
Su didele pagarba Jums ir Jūsų darbui Marija Bieliauskienė
