Neįgaliesiems

Chirurgijos klinika

Chirurgijos klinikos vedėjas - doc. Audrius Gradauskas.

P1210309-min

 

Tel.: (8 5) 239 14 60

Sekretorė: (8 5) 234 42 61

Faksas: (8 5) 271 11 76

El.paštas:  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

1945 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete I-osios tarybinės ligoninės bazėje buvo įkurta Hospitalinės chirurgijos katedra. Katedros vedėjai buvo profesoriai S. Banaitis, V. Korchovas, V. Šlapoberskis, nuo 1956 m. – prof. P. Norkūnas. Šioje katedroje mokslinį, pedagoginį ir gydomąjį darbą dirbo daug jaunų gabių chirurgų, kuriems, sėkmingai apgynus disertacijas, buvo suteikti profesorių, docentų vardai. Jie tapo atskirų chirurgijos sričių specialistais ir vadovais. Tai – profesoriai A. Pronckus, A. Marcinkevičius, A. Dirsė, P. Norkūnas, A. Jackevičius, L. Petkevičius, J. Serapinas, V. Lapinskas, docentai P. Narbutas, A. Valinskas, J. Jablonskytė, asistentas L. Kravcevičius. Pagrindinė katedros mokslinė tematika buvo skrandžio opaligės ir žarnyno patologija, vėliau jos bazėje imta kurti kraujagyslių chirurgiją (A. Dirsė), kardiochirurgiją (A. Marcinkevičius), plaučių ir tarpuplaučio chirurgiją (A. Pronckus).
1968 m. Hospitalinės chirurgijos katedra buvo perkelta į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, kuri tuo metu vadinosi Vilniaus miesto klinikine ligonine. Čia dirbo profesoriai P. Norkūnas (katedros vedėjas), A. Pronckus, J. Serapinas, V. Lapinskas, L. Mačiūnas, docentai P. Narbutas, A. Valinskas, L. Noreika, K. Katilius, medicinos mokslų kandidatas K. Strupas. 1971 m., pradėjus organizuoti atsargos medicinos seserų rengimo kursus, prisidėjo doc. P. Plevokas, medicinos mokslų kandidatas R. Rudauskas, J. Stanaitis, L. Andreika, G. Brimas, asistentai V. Asejevas, A. Krikštopaitis, D. Rusteikienė, vėliau – doc. A. Gradauskas. Pagrindinė katedros mokslinė tematika ir toliau liko skrandžio opaligės etiologijos ir gydymo problemos. Remiantis prof. P. Norkūno sukurta opaligės išsivystymo venostazės teorija, įdiegti patogenetiškai pagrįsti skrandžio rezekcijos metodai. Tuo pat metu katedros darbuotojai nagrinėjo ir kitas virškinamojo trakto patologijos problemas, gydė plaučių ir tarpuplaučio ligas. Medicinos kandidato disertacijas parengė ir praktikos gydytojai S. Mičelytė, G. Kaluina, A. Norvaišis, G. Oleka. Vadovaujant profesoriui P. Norkūnui, apgintos iš viso 8 habilituoto daktaro ir 22 daktaro (medicinos mokslų kandidato) disertacijos.
Pablogėjus prof. P. Norkūno sveikatai, 1984 m. katedros vedėju išrinktas doc. P. Narbutas, 1987 m. – prof. A. Pronckus. Buvo apgintos keturios habilituoto daktaro (L. Mačiūnas, P. Plevokas, A. Asejevas, L. Noreika) ir 4daktaro disertacijos.
Po įvairių reorganizacijų Vilniaus universitetui priklausančių specializuotų chirurgijos katedrų – klinikų mūsų ligoninėje neliko. 2002 m. čia veikiantys keturi chirurgijos skyriai (III ir IV abdominalinės chirurgijos, Urologijos, Anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos) ligoninės direktoriaus įsakymu buvo sujungti į atskirą ligoninės padalinį, kuris pavadintas Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos klinika (vedėjas – doc. A. Gradauskas). Savo atliekamu darbu, ryšiais ir tradicijomis Chirurgijos klinika ir toliau lieka universiteto pedagogine baze. Šioje bazėje ir toliau mokomi Medicinos fakulteto studentai, internai, rezidentai, gydytojai specializantai.
Nuo 1997 m. atgaivinus Vilniaus chirurgų draugiją, klinikos darbuotojai sudaro jos valdybos branduolį: doc. A. Gradauskas yra Vilniaus chirurgų draugijos pirmininkas, gyd. R. Žemaitaitienė – sekretorė, gyd. M. Lapinskas – iždininkas.
Per pastaruosius 10–15 metų pakito ir Chirurgijos klinikoje gydomų ligonių sudėtis. Pastačius naujas ligonines, sumažėjo pacientų, kuriems teikiama skubi chirurginė pagalba, pagerėjo ligonių gydymo ir buities sąlygos. Atsiradus specializuotiems chirurgijos skyriams Vilniaus mieste, pas mus nebegydomi ligoniai su krūtinės ląstos patologija, atsisakyta adikalių hepato-pankreatinės zonos piktybinių navikų operacijų, sumažėjo planinių operacijų ligoniams, sergantiems pilvo ermės organų vėžiais. Atradus veiksmingus medikamentus, skirtus opaligei gydyti, labai sumažėjo būtinybė operuoti ligonius, sergančius gastroduodeninėmis opomis (operuojami ligoniai tik prasidėjus opaligės komplikacijoms). Gerokai padaugėjo ligonių, operuojamų dėl tulžies pūslės akmenligės, įvairių lokalizacijų išvaržų (atliekama daugiausia hernioplastikų Vilniaus mieste). Nuo 2000 metų klinikoje gydomi terminę traumą (nudegimų, nušalimų) patyrę ligoniai.
Nauja Chirurgijos klinikos darbo kryptis – minimaliai invazyvios chirurgijos metodų taikymas. Pirmoji laparoskopinė operacija (cholecistektomija) atlikta 1994 m. Šiuo metu atliekamos laparoskopinės cholecistektomijos, hernioplastikos, fundoplikacijos, apendektomijos, užsiuvamos trūkusios skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, šalinami nepiktybiniai pilvo ertmės navikai, kai kuriais atvejais išlaisvinamos pilvo ertmės sąaugos, esant žarnų nepraeinamumui, atliekamos laparoskopinės urologinės operacijos. Rengiamasi pradėti operuoti dėl patologijos nutukusius ligonius. Glaudžiai bendradarbiaujame su gydytojais endoskopuotojais (E. Tumalevičiene ir R. Leimonu) bei gydytojais echoskopuotojais (vadovaujamais gyd. V. Silicko), kurie padeda ne tik tiksliai nustatyti Chirurgijos klinikoje gydomiems ligoniams diagnozes, bet atlieka ir nemažą dalį minimaliai invazyvių operacijų savo profesinės kompetencijos ribose.
Chirurgijos klinika teikia tretinio lygio paslaugas abdominaline patologija, urologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, taip pat tiems, kuriems reikalinga reanimacinė-intensyvioji terapija.

Abdominalinės chirurgijos skyrius

1967 m., pastačius antrąjį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės korpusą, prof. Prano Norkūno iniciatyva čia buvo įkurtas specializuotas Skubiosios chirurgijos skyrius, skirtas ūmiomis pilvo ertmės organų ligomis sergantiems ar patyrusiems šių organų traumas Vilniaus miesto ligoniams gydyti. Daug metų tai buvo vienintelis Skubiosios chirurgijos skyrius Vilniaus mieste. Lovų buvo 90, vėliau – 60. Daugelis žymių Lietuvos chirurgų, šiuo metu vadovaujančių garsioms Lietuvos chirurgijos klinikoms, chirurgo darbą pradėjo šiame skyriuje. Nuo 1967 m. skyriui vadovavo doc. Petras Narbutas, 1980–1981 m. – medicinos mokslų daktaras G. Kaluina, nuo 1982 m. – medicinos daktaras. Edmundas Gaidamonis, nuo 1992 iki 2005 m. – medicinos daktaras Gintautas Oleka, o nuo 2005 m. skyriaus vedėjas yra gyd. Jonas Činčikas. Šiame skyriuje dirbo profesorius Augustas Pronckus. Dabar skyriuje dirba medicinos mokslų dr. A. Norvaišis, med. dr. M. Lapinskas, gyd. R. Žemaitaitienė, gyd. Ž. Genys, gyd. V. Lašas, gyd. E. Pabarčius, gyd. D. Rusteikienė, gyd. V. Petrėtis. Henrika Ramanauskienė ligoninėje dirba nuo 1967 m., o nuo 1980 m. – skyriaus vyr. slaugos administratore. Skyriuje šiuo metu dirba 16 bendrosios praktikos slaugytojų.
2001 m. po skyriaus reorganizacijos III abdominalinės chirurgijos skyriuje skubi pagalba teikiama kas antrą parą. Skyriuje yra 45 lovos: 23 skirtos abdominalinei chirurgijai, 14 – proktologijai, 6 – bendrajai chirurgijai ir 2 – dienos chirurgijai. Skyriuje per metus gydoma apie 1500 ligonių, atliekama per 1200 operacijų. Pagrindinę dalį sudaro skubios ir planinės pilvo organų operacijos. Šiuo metu apie 50 proc. operacijų atliekamos naudojant minimaliai invazyvios chirurgijos techniką, t.y. laparoskopu atliekamos tulžies pūslės, išvaržų, opų užsiuvimo, apendicito ir kt. operacijos. Laparoskopinės cholecistektomijos skyriuje atliekamos nuo 1994 m.; jos tapo pagrindiniu tulžies pūslės akmenligės gydymo metodu. Sergant tulžies pūslės ir latakų akmenlige atliekama endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija ir papilosfinkterotomija, po to – laparoskopinė cholecistektomija. Skyriuje dažnai atliekamos ir laparoskopinės pilvo sienos išvaržų operacijos, tiek ekstraperitoninės, tiek transabdominalinės. Išvaržoms gydyti dažnai taikomos aloplastinės medžiagos. Sukaupta pakankamai didelė šių operacijų patirtis. 2007 metais pirmą kartą Lietuvoje pradėtos daryti kirkšnies išvaržų operacijos „Plug and Patch“ (kamščio ir tinklo) metodika. Beveik visos šios operacijos atliekamos dienos chirurgijos stacionare, kai ligonis tą pačią ar kitą dieną po operacijos išvyksta į namus.

Skyriuje įkurtas proktologijos poskyris, kur atliekamos įvairios operacijos ligoniams, sergantiems storosios ir tiesiosios žarnos ligomis, sukaupta didžiausia patirtis Lietuvoje gydant paraproktitus. Gydytojas koloproktologas medicinos mokslų dr. Antanas Norvaišis ir gydytoja koloproktologė Donata Rusteikienė kuruoja šį poskyrį. Per metus operuojama apie 80 ligonių, sergančių paraproktitu. Šiame skyriuje „uždaru“ metodu buvo atlikta hemorojaus operacija. Apie šį operavimo būdą pranešimus I Lietuvos koloproktologų konferencijoje, II centrinės Europos koloproktologijos simpoziume, vykusiame 1995 m. Brno (Čekija), skaitė aukščiausios kategorijos koloproktologas R. Keblas ir medicinos mokslų dr. G. Oleka. Gydytojai koloproktologai Donata Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis aktyviai dalyvauja Lietuvos koloproktologų draugijos veikloje, yra skaitę pranešimus Baltijos chirurgų asociacijos, Lietuvos chirurgų, Vidurio Europos koloproktologų, Lietuvos koloproktologų draugijų konferencijose ir suvažiavimuose, yra straipsnių proktologijos tematika Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose autoriai. Gyd. Donata Rusteikienė yra Lietuvos koloproktologų draugijos valdybos narė. Anksčiau Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas ir valdybos narys buvo gyd. koloproktologas R. Keblas. Visi skyriaus gydytojai dalyvauja Vilniaus chirurgų draugijos veikloje. Chirurgė R. Žemaitaitienė skaitė pranešimus Baltijos chirurgų asociacijos, Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos, Lietuvos chirurgų suvažiavimuose apie skrandžio chirurgiją, laparoskopinę cholecistektomiją, išvaržų chirurgiją. Publikuota daug straipsnių įvairiomis chirurginėmis temomis moksliniuose žurnaluose „Lietuvos chirurgija“, „Medicinos teorija ir praktika“. Skyriaus gydytojai kelia kvalifikaciją tarptautinėse konferencijose ir stažuojasi užsienio ligoninėse. Šis skyrius palaiko dalykinius ryšius su Duisburgo, Kelno, Trineco, Kopenhagos universiteto chirurginėmis klinikomis. Be gydomojo, skyriuje vyksta ir mokslinis, metodinis bei pedagoginis darbas.
Nuo 1986 m. mūsų klinikoje pradėtas transkutaninis echoskopinis tulžies latakų obstrukcijos gydymas, kurio anksčiau Lietuvoje niekas netaikė. Šia tema medicinos daktaro disertaciją apgynė gyd. K. Strupas. Diagnozuojant ir gydant pilvo ertmės organų ligas, plačiai taikomos biopsijos, punkcijos, drenavimai naudojant ultragarsą. Be to, labai sutrumpėjo ligonių hospitalizavimo laikas. III abdominalinės chirurgijos skyriuje visada gausus būrys internų ir rezidentų – būsimųjų gydytojų. Skyriaus chirurgai, turėdami didžiulę darbo patirtį, geranoriškai moko chirurgijos meno būsimuosius gydytojus.

IV abdominalinės chirurgijos skyrius

Ketvirtasis – tuo metu planinės chirurgijos – skyrius VMKL įkurtas 1967 m. Pirmuoju skyriaus vedėju dirbo prof. Augustas Pronckus, nuo 1977 m. – Jonas Radvilavičius, nuo 1981 m. med. dr. Gediminas Kaluina, o nuo 1993 m. – Augis Rimantas. Skyrius buvo Hospitalinės chirurgijos katedros bazė, todėl čia, be gydomojo darbo, taip pat buvo kaupiama medžiaga moksliniams tyrinėjimams, įdiegti nauji diagnostikos ir gydymo metodai (pirmą kartą Lietuvoje atlikta laparoskopija), mokyti Medicinos fakulteto studentai, internai, rezidentai. Čia dirbo daug katedros darbuotojų: profesoriai A. Pronckus, V. Lapinskas, L. Mačiūnas, P. Plevokas, L. Noreika, asistentas G. Brimas, gydytojai Č. Kunevičius, O. Barisaitė, A. Skeivys. 
2001 m. reorganizavus Chirurgijos kliniką, neatidėliotina pagalba teikiama ir IV abdominalinės chirurgijos skyriuje (kas antrą dieną hospitalizuojami ligoniai, kuriems būtina skubi pagalba). Tačiau išliko ir skyriaus specifika: čia guldomi visi ligoniai, sergantys cukralige ir jos sukeltomis chirurginėmis komplikacijomis bei visi Vilniaus miesto ligoniai (nuo 2000 metų, uždarius Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos ligoninę), patyrę terminę traumą (nudegimų ir nušalimų).
Šiuo metu skyriuje darbuojasi gydytojai A. Rimantas, V. Asejev, V. Bartašiūnas, D. Budrys, A. Eidikis, V. Duoba, O. Sapon, D. Narmontas, J.Tumas. Vadovaujamos skyriaus vyr. slaugos administratorės H. Linkevič, dirba 12 bendrosios praktikos slaugytojų. Skyriuje yra 45 lovos (24 abdominalinės chirurgijos, 10 terminių traumų, 9 bendro profilio ir 2 dienos chirurgijos). Kasmet skyriuje gydoma per 1000 ligonių, atliekamos beveik visos abdominalinės operacijos, skydliaukės ir prieskydinių liaukų, kaulų – minkštųjų audinių, proktologinės, pūlingos operacijos; ligoniams, patyrusiems termines traumas, – nekrektomijos, odos persodinimo operacijos. 
Skyriaus darbuotojai yra stažavęsi garsiausiose JAV, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Šveicarijos, Rusijos klinikose, kai kurie iš jų skaitė pranešimus Vilniaus, Lietuvos ir tarptautiniuose chirurgų suvažiavimuose, plenumuose, konferencijose.

Urologijos skyrius

Iki 1959 metų urologinė patologija Vilniaus mieste buvo gydoma įvairių ligoninių chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose. Specializuota urologinė pagalba pradėta teikti tais metais įsteigus Urologijos skyrių Vilniaus m. I tarybinėje klinikinėje ligoninėje. Šiame skyriuje ir buvo padėti urologijos, kaip savarankiškos chirurginės disciplinos, pagrindai Vilniaus mieste. Čia 1963 metais pirmąkart Lietuvoje pradėtos ekstrakorporinės hemodializės procedūros, o 1965 metais, paskyrus nuolatinį anesteziologą, atsirado prielaidos sudėtingoms urologinėms operacijoms atlikti. Nuo pat skyriaus įkūrimo jam vadovavo medicinos mokslų dr. S.Mičelytė, ji šias pareigas ėjo ir 1968 m. perkėlus skyrių į naująjį Vilniaus m. universitetinės ligoninės korpusą, iki pat 2007 metų. Prieš keturis dešimtmečius mūsų klinikose pradėjusio veikti skyriaus pagrindus taip pat kūrė gydytojai urologai – doc. A. Valinskas, gyd. E. Beriozovas, K. Gricius, K. Gubaris, T. Petraitis.
Per šiuos dešimtmečius pagrindinės skyriaus darbo sritys buvo inkstų akmenligė, uropoetinės sistemos tuberkuliozė, sepsis, plastinės operacijos dėl hidronefrozės, šlaplės striktūrų. Skyrius buvo vienas pradininkų Lietuvoje atliekant transuretrines prostatos ir šlapimo pūslės operacijas; bendradarbiaujant su angiochirurgijos klinika, įdiegta inkstų navikų rentgenoangiografinė diagnostika ir paliatyvus inoperabilių navikų gydymo būdas – renalinių arterijų embolizacija. Čia bendradarbiauta su gydytojais iš JAV – dr. L. Seibučiu, dr. K. Bobeliu, dr. P. Kisieliumi, prof. V. Rusakovu (Rusija, Rostovas prie Dono), prof. S. Veselovskiu (Lenkija, Varšuvos medicinos akademija).

Pastaruosius keliolika metų medicina išgyvena radikalius pokyčius, susijusius su naujų minimaliai invazyvių technologijų įdiegimu į klinikinę praktiką. Ypač tai juntama urologijoje. Sekant Europos urologų asocijacijos metodines rekomendacijas, endoskopinės, laparoskopinės ir kitos minimaliai invazyvios gydymo metodikos vis dažniau nurodomos ne tik kaip pasirinkimo priemonė, bet ir kaip gydymo standartas. Turint galvoje, kad mūsų ligoninė iki 2010 metų įsipareigoja tapti ES standartus atitinkančia gydymo įstaiga, šių gydymo metodikų taikymas ir įrangos įsigijimas traktuotinas kaip gyvybinės svarbos reikalas. Ypač sparčiai vystomos šlapimo takų akmenligės gydymo metodikos – ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, endoskopinė akmenų fragmentavimo ir pašalinimo įranga. Kadangi inkstų akmenligė nemažai metų yra didžiausia patologija mūsų skyriuje, daug pastangų buvo dedama šiai įrangai įsigyti. Nuo 1996 metų vasario 1 d. skyriuje veikia LR Vyriausybės lėšomis įsigytas ekstrakorporinės smūginės bangos litotriptorius „Sonolith 4000+”. Per 12 metų šiuo aparatu atlikta per 11 tūkstančių litotripsijos procedūrų. Iki šiol tai yra neabejotinai efektyviausiai ir stabiliausiai dirbantis šios rūšies aparatas Lietuvoje, bet jau tenka galvoti apie jo pamainą.

Nuo 1999 metų skyriuje atliekamos endoskopinės kontaktinio akmenų fragmentavimo ir šalinimo operacijos – ureteroskopinės ir perkutaninės litotripsijos. Šios rūšies operacijų palaipsniui gausėja, ir praėjusiais 2007 m. jų atlikta atitinkamai 89 ir 22. Akivaizdžiai pasikeitė ir kitos didžiausios urologinės patologijos – gerybinės prostatos hiperplazijos – operacinio gydymo taktika. Vien per pastaruosius 5 metus endoskopinio chirurginio gydymo – transuretrinės prostatos rezekcijos – dalis padidėjo nuo 66 proc. (60 iš 90 operacijų 2002 metais) iki 94 proc. (138 iš 147 operacijų 2007 m).
Plečiasi ir indikacijų laparoskopinei chirurgijai urologijoje sąrašas. Prieš keletą metų buvo apsiribojama varikocelės gydymu, o 2007 m., bendradarbiaujant su KMUK Urologijos klinikos vadovu doc. M. Jievaltu ir medicinos mokslų dr. D. Milonu, pradėtos laparoskopinės pieloplastikos, nefrektomijos, o laparoskopinių (retroperitoneoskopinių) ureterolitotomijų patirtis mūsų klinikoje – didžiausia Lietuvoje. Netolimoje perspektyvoje planuojama atlikti laparoskopines adrenalektomijas, limfadenektomijas, vėliau – taikyti laparoskopinę prostatos chirurgiją.
Skyriaus gydytojai aktyviai dalyvauja SAM finansuojamoje Prostatos vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programoje. Padedant kolegoms onkourologams (prof. F. Jankevičius, dr. A. Sruogis, doc. A. Ulys) atliekamos radikalios retropubinės prostatektomijos operacijos gydant lokalizuotą prostatos vėžį. Artimiausiuose planuose – nervų pluoštą išsaugančios šios operacijos modifikacijos atlikimas, taip pat radikalios cistektomijos, gydant invazinį šlapimo pūslės vėžį.

Galima pasidžiaugti, jog skyriaus gydytojų kolektyvas – optimalus patirties ir jaunystės derinys. Šiuo metu skyriuje dirba gydytojai: doc. L. Andreika, V. Dasevičius, Z. Čekauskas, G. Glinskis, J. Sabalys, V. Keina; medicinos mokslų daktaro disertaciją apsigynė (2009 m.) jauniausias skyriaus gydytojas Darius Šilinis. Džiugu, kad skyriaus darbo ir bendravimo stilius imponuoja rezidentams – jie noriai renkasi mūsų mokymo bazę, gydytojais asistentais dirba rezidentai Ž. Karvelis ir M. Raščius.
Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos urologų draugijos darbe. Nuo 1994 metų draugijos valdybos nariu renkamas dabartinis skyriaus vedėjas E. Štarolis, gydytojai rengia pranešimus beveik kiekvienam draugijos susirinkimui. Kasmet 2–3 skyriaus gydytojai tobulinasi Europos urologų asociacijos kongresuose, atstovauja ligoninei regioninėse (Baltijos, Šiaurės rytų Baltijos) urologų konferencijose.

Anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos skyrius ir chirurgijos urologijos operacinės

1957–1967 metais VMK ligoninėje veikė Vaikų chirurgijos, Vaikų ortopedijos, Traumatologijos, Ginekologijos ir akušerijos skyriai. Du anesteziologai – gydytojos R. Jurgutytė ir B. Podlesnaja (vaikų chirurgė ir akušerė ginekologė) juose atlikdavo narkozes dienos metu. Naktimis per operacijas nuskausmindavo seserys anestezistės kaukės aparatu. Sunkiais atvejais buvo kviečiamas gyd. R. Koposovas (iš I tarybinės ligoninės). Anesteziologijos ir reanimacijos skyrius savo veiklą VMKL pradėjo 1967 m. Nuo skyriaus atidarymo iki 2003 m. skyriui vadovavo gyd. R. Koposovas, nuo 2003 m. – gyd. G. Beržanskis. Vyr. medicinos seserimis dirbo M. Nazarenka, T. Lytkina, V. Širiajeva. Nuo 1983 metų skyriaus vyr. slaugos administratorė – Valentina Marcevičiūtė. Skyriuje dirba 30 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Chirurgijos-urologijos operacinių vyr. seserimis dirbo E. Griciūtė, D. Krasauskienė. Nuo 1973 m. iki 2003 m. ilgametė vyr. sesuo buvo Elena Prišmantaitė. Nuo 2003 m. vyr. slaugos administratorė – Rimutė Raslanienė. Šiose operacinėse atliekama per 2500 operacijų per metus. Chirurgijos-urologijos operacinėse dirba 13 operacinės slaugytojų. Nuo pat skyriaus įkūrimo dirbo gydytojai anesteziologai A. Ručinskas, R. Jakšienė, A. Budrienė, M. Švedienė, B. Balčiūnas (mirė 1974 m.), katedros docentas A. Valinskas, vėliau atėjo dirbti G. Žiedas. Skyriaus darbuotojai taikė bendrąsias ir vietines nejautras Neatidėliotinos ir planinės chirurgijos skyrių, Urologijos, Vaikų chirurgijos ir ortopedijos, Ginekologijos ir akušerijos skyrių (iš viso buvo apie 450–500 chirurginio profilio lovų) ligoniams. Čia buvo 6 chirurginio pobūdžio reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos.

Atskirai dirbo anesteziologų grupė, aptarnaujanti kardiochirurginius ir angiologinius ligonius (prof. A. Marcinkevičiaus katedroje). Ten dirbo A. Baublys, G. Martinkėnas, J. Ivaškevičius, A. Matulionis, L. Zeldinas, B. Bogušauskienė, B. Jauniškienė, J. Norkaitis, V. Jurkuvėnas. Šiame skyriuje pradėję dirbti ir įgiję anesteziologo reanimatologo specialybės praktikos, perėjo į kitas ligonines ir kitus skyrius gydytojai A. Ručinskas, T. Ulevičiene, A. Peželienė, I. Čeponytė, L. Jovaiša, O. Mackin, M. Kardelienė, A. Drąsutytė, J. Serapinas, V. Dringelis, I. Giršeniova, N. Suchomlinova, S. Cibulskaitė, G. Kėkštas, V. Kazlauskas, B. Lakickas, A. Budrienė, A. Zarankienė, D. Charčenka, D. Norvaišytė, Z. Zaičik ir kt. 
Reanimacijos skyriui buvo skirta 30 lovų (skyriui vadovavo med. dr. J. Norkaitis), tačiau dėl objektyvių priežasčių (nebuvo patalpų šioms lovoms išdėstyti) jos buvo padalintos į 4 reanimacines grupes: chirurgijos reanimacijai skirta 6 lovos, kardio- ir angiochirurgijos reanimacijai – 6 lovos, kardiologijos reanimacijai – 12 lovų, vaikų reanimacijai – 6 lovos. Vėliau buvo suformuoti atskiri skyriai ir 6 chirurginės reanimacijos lovos atsidūrė anesteziologijos chirurgijos reanimacijos skyriaus struktūroje.

Skyriuje nuo 2000 m. papildomai atsirado 1 lova ligoniui su sunkia termine trauma gydyti Vilniaus mieste.
Per metus gydoma apie 900 ligonių, sergančių chirurginėmis, urologinėmis, akušerinėmis ginekologinėmis ligomis. Teikiamos antrinio ir tretinio lygio reanimacijos paslaugos. Sukaupta didelė patirtis gydant sunkios būklės ligonius esant dideliam kraujavimui iš virškinamojo trakto, sepsiui ir septiniam šokui, gimdyvėms su sunkia patologija ar esant preeklampsijai ir eklampsijai, po sunkių abdominalinių, urologinių ir ginekologinių operacijų.
Prieš atidarant Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę ir Santariškių klinikas, skyrius buvo mokomoji bazė. Čia buvo rengiami anesteziologai, tobulinosi kitų ligoninių gydytojai. Buvo parengta per 100 anesteziologų reanimatologų. Šiuo metu skyrius išlieka Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akušerinės anesteziologijos rezidentūros mokymo baze (rezidentų vadovė – gyd. anesteziologė reanimatologė L. Miliūkštienė). Šiuo metu skyriuje dirba patyrę gydytojai anesteziologai reanimatologai G. Beržanskis, G. Dergačiov, R. M. Jakšienė, K. Juzeliūnienė, G. Keppul, L. Miliūkštienė, A. Kratavičienė, L. Novopolskaja, D. Riškova, L. Savickaitė, R. Valinskas, M. Švedienė, D. Bučas, J. Svetikienė, S. Novopolskis, L. Vinciūnas, R. Endzelytė, S. Grubliauskas, J. Serapinas, I. Michailova, S. Istigečev.
Visi gydytojai dalyvauja Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos veikloje.
Per 40 metų skyriuje atlikta apie 250 000 anestezijų. Pastaraisiais metais atliekama apie 7000 anestezijų per metus – 40 proc. regioninių ir 60 proc. bendrų. Plačiai taikoma peridūrinė anestezija gimdymui nuskausminti (700 atvejų per metus). Kasdienėje praktikoje naudojami šiuolaikiniai medikamentai ir anestezijos priemonės.