Birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną – Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų skyriuose skambėjo dainos. Jaukiame 2-o Vaikų ligų skyriaus foje susirinkę mažieji ligoniukai, jų mamytės ir tėveliai klausėsi nuotaikingų, šiltų, linksmų ir prasmingų autorinės dainos ansamblio „Riedanti saulė“ dainų. Trumpam nutraukę darbus, stabtelėjo ir gydytojai. Ir pasimiršo visos ligos, skausmai, nudžiūvo ašaros. Mažieji pacientai akimirksniu tapo nuoširdžiais žiūrovais, kurie ir plojo, ir kartu dainavo, ir vaidino mešką, paukštį ir bitutę, kurie „rytą sveikino džiugiai“.
2009 01 26
"Respublika", "Būkime sveiki"
Edmundas Štarolis
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas
Nemažai vyrų vartojančių įvairių papildų, skirtų, kaip reklamuojama, išsaugoti vyriškumui, klausia, ar jie naudingi, ar negali pakenkti. Žinoma, papildai nepakenks. Bet pirmiausia reikia įsitikinti, kad esi sveikas - atlikti PSA tyrimą. Mat nusipirkęs papildų žmogus tarsi nuramina save psichologiškai. Jeigu fiziškai jis taip pat jaučiasi neblogai ir pas gydytojus nesilanko, tokia savigyda gali užtušuoti neryškius prostatoje vykstančių pakitimų simptomus ir atitolinti vėžio diagnozavimą. Be to, įvairių vitaminų ir maisto papildų teigiamas poveikis mažinant prostatos vėžio riziką nėra patvirtintas išsamiais moksliniais tyrimais. Trūksta įrodymų, kad Europos urologų asociacija galėtų tas medžiagas rekomenduoti taikyti kliniškai. Vienintelė medžiaga, kurią ši asociacija mini 2008 m. išleistose prostatos vėžio gydymo metodinėse rekomendacijose yra pomidoruose aptinkamas antioksidantas likopenas. Bet tai nėra klinikinė rekomendacija, tik konstatavimas, kad, remiantis 21 japonų ir vokiečių mokslininkų atliktos studijos apibendrinimu, pomidorų vartojimas sumažina prostatos vėžio išsivystymo riziką esant jo mikro židiniams.
Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje įvyko Tarptautinės slaugytojų dienos paminėjimas. Šventinės popietės tema buvo – „Slaugytojų bendruomenė: gyvenimo skruzdėlyne takeliai“. Nuo seno lietuviai turi patarlę „Darbštus kaip skruzdėlė“, o kam gi labiau, nei nuolat skubančioms nuo ligonio prie ligonio slaugytojoms tinka palyginimas su darbščiąja skruzdėlyte? Kaip sakė savo pranešime vyriausioji ligoninės slaugytoja Raimonda Steikūnienė, medicinos ir slaugos profesijoms atsirasti padėjo rasės, tautos, genties išlikimo instinktas, o poreikis rūpintis silpnesniais, mažesniais, naujagimiais – pirmiausia prigimtinis motinų, moterų bruožas, todėl nuo seno gailestingosios sesers profesiją daugiausia renkasi moterys.
Ligoninės 3-ame abdominalinės chirurgijos skyriuje besigydantis pacientas Vidmantas Šalna padovanojo ligoninės bibliotekai unikalų medicininių laikraščių rinkinį – 144 laikraščio „Medicina“ egzempliorius. Knygelės formato, laikraščiu vadintas, 165-170 puslapių turintis leidinys „Medicina“ Lietuvoje pradėtas leisti 1920 metais.
„Respublika“, 2009 gruodžio 12 d.
Tuo metu, kai pasaulis dar nežinojo priemonių nuo infekcijos, o narkozei naudojo tik opijų ir alkoholį, Vilniaus universiteto (VU) chirurgijos klinikoje buvo atliekamos vienos sudėtingiausių kraujagyslių operacijų.
Pakeitė skeptišką požiūrį
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus medicinos draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje paminėti du Lietuvos chirurgijai itin reikšmingi istoriniai faktai: 200 metų, kai buvo įkurta VU chirurgijos klinika ir 1808 m. pirmą kartą atlikta sėkminga miego arterijos aneurizmos operacija, liudijanti apie itin aukštą to meto chirurgų techninį pasirengimą.
Kaip "Respublikai" sakė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro vadovas prof. habil. dr. Vytautas Triponis, iki šiol 19 a. mediciną šiuolaikiniai specialistai vertino gana skeptiškai. Tačiau VU archyvuose aptikti dokumentai privertė pakeisti nuomonę. "Mes iš tiesų galime didžiuotis, kad medicina, ypač chirurgija, VU jau prieš 200 metų buvo pasiekusi europinį lygį", - kalbėjo profesorius. Anot jo, tai patvirtina ne tik aptikti medicininiai, bet ir istoriniai dokumentai, pavyzdžiui, Napoleono kariuomenės vyriausiojo chirurgo Renė Lerė raportas savo imperatoriui. 1812 m., kai Vilniuje sustojo Napoleono kariuomenė, R.Lerė vizitavo ligonines ir susižavėjęs VU chirurgijos klinika rašė, kad ji galėtų blizgėti ir Paryžiuje.
„Lietuvos sveikata, Nr. 1, 2009 sausio 8-14
Vilnietė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Liucija Vinckevič-Dudoitienė iš pradžių įgijo mediko profesiją, o prieš dvejus metus – kostiumų dizainerio. Talentingai moteriai netrūksta drabužių ir interjero užsakymų, tačiau jai gaila mesti ir darbą ligoninėje.
Dienomis - studijos, naktimis - darbas
Į Vilniaus kolegiją būsimoji vaikų slaugytoja stojo dėl kompanijos - draugės įkalbėta. Mediciną rinktis net neplanavo. „Bet mokytis man labai patiko, paskui patiko ir darbas“. Vilniaus miesto universitetinė ligoninė - jos pirmoji ir kol kas vienintelė darbovietė. „Dirbau čia ketverius-penkerius metus ir nusprendžiau, kad vis dėl to noriu meno. Iš tiesų, aš ir anksčiau piešiau, tapiau, bet ko man reikia, supratau ne išsyk.