Šį sekmadieni t.y. 2015-01-25 atskubėjom į Antakalnio vaikų ligoninės priimamajį su 9mėn. mergaite. Pasiskundžiau prie langelio, kad vaikas viduriuoja ir šiandien visą dieną yra labai vangus, mieguistas. Ir paprašiau, kad gydytojas mus apžiūrėtų. Į mano prašymą per daug nesureagavo ir paklausė, kokiai poliklinikai mes priklausom, man atsakius, kad Šeškinės, gavau atsakymą, kad mes turim tokiu atveju kreiptis į Centro polikliniką. Žinoma, nelabai suprantu, kodėl Šeškinės poliklinikos pacientai neturi teisės kreiptis į Antakalnio ligoninę, gal mūsų valstybei mokami mokesčiai prasti... O gal mes per prasti pacientai Antakalniui? Aš dar kartelį paklausiau truputį pakeltu tonu, ar jie negali mūsų apžiūrėti, nes mes jau atvažiavom ir aš neturiu jokio noro mažo vaiko tampyti po visą miestą? Tada nepatenkinta registratorė paprašė vaiko dokumento, o kita šalia stovėjusi moteris dar pakomentavo, kad akys kaip guzikai ir į sergančią jinai nepanaši. Atlikus apžiurą ir padarius kraujo tyrimus mus paguldė į reanimaciją. Tad priėmimu esu labai nusivylus, pasijutau, lyg valkata neteisėtai patekus į didikų rūmus.
O dabar apie gerą! Noriu PADĖKOTI VISAM VAIKŲ REANIMACIJOS ir INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIAUS PERSONALUI! Žmonės kurie nuoširdžiai, atsakingai, maloniai dirba savo darbą. Viską paaiškina, maloniai šneka, ir dar daug gražių žodžių galėčiau parašyt. Dėkoju gydytojai Godai Cibulskienei, Vilmai Tamošaitienei ir Gražinai Viščinienei, AČIŪ už mūsų greitą pagijimą, taip pat labai noriu padėkoti sesutėm Giedrai, Gražinai ir Alinai (deja pavardžių nebepamenu), ačiū už Jūsų pagalbą, slaugą, supratingumą, žmogiškumą, nuoširdumą :) Tokius darbuotojus Antakalnio ligoninė turi gerbti, mylėti ir už pagyrimus apdovanoti, nes tai nuostabus kolektyvas, kuris paskatintų esant reikalui vėl kreiptis į šią ligoninę, o Priimamojo darbuotojams reikia išmokti mandagumo, tolerantiškumo, supratimo, žmogiškumo, arba tiesiog juos reikia keisti, nes pirmą įspūdį apie ligoninę sudaro jie, o man jie nupiešė nekokį paveikslą. Tad prašau administracijos atsižvelgti ir į mano skundą ir į mano DIDELĘ PADĖKĄ.
Estelos Šarkutės mama Laima
