Kiekviena šeima svajoja apie sveiką ir išnešiotą naujagimį. Tačiau kartais vaikai gimsta visai netikėtai, gerokai anksčiau laiko nei planuota. Šeima išgyvena emocinį šoką, nežinią, baimę, kaltę, diena iš dienos kovoja už savo vaikelio gyvybę. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad neišnešiotų naujagimių neverta gelbėti, kad tai nepilnavertis pilietis. Neišnešiotuko šeimos gyvenimo pradžia visuomenei – nematoma pusė. Paroda – tai nuotraukos, atspindinčios neišnešioto naujagimio ir jo šeimos kasdieninius iššūkius, ankstukus, kurie diena iš dienos kovojo už savo gyvenimą.
Parodoje užfiksuotomis akimirkomis norime padėkoti medikams už jų kantrybę ir profesionalumą. Parodos organizatorius Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Parodos globėjas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komitetas.
Pirmoji paroda pristatyta gruodžio 27 dieną VŠĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Motinystės centro foje I aukšte. Parodą atidarė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, Naujagimių skyriaus vedėja dr. Violeta Drėjerienė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai išgyvena iššūkius, apie kuriuos net nesusimąstome: jie patys dar nemoka kvėpuoti, valgyti, net verkti. Jų gyvybių išsaugojimas – ne tik begalinės meilės, vilties ir tikėjimo padarinys, bet ir daug finansinių išteklių reikalaujantis procesas.
Paroda yra apie vaikus – gyvenimu besimėgaujančius ir meile pulsuojančius mažuosius stebuklus.
„Prieš beveik 10 metų gimus dukrytei trimis mėnesiais anksčiau, pati nežinojau, kad vaikai į pasaulį ateina per anksti, kad jie išgyvena. Ji tesvėrė vos 960 gramų, buvo apraizgyta laideliais, šalia stovėjo pypsintys aparatai. Tuo metu nebuvo jokios informacijos, psichologinės pagalbos ir bendruomenės, į kurią būtų galima atsiremti. Todėl 2012 metais pradėjome burti bendruomenę, kalbėti apie neišnešiotukų ir šeimų iššūkius garsiai, paramos projekto „Ankstukai“ dėka šviesti visuomenę“, - sakė asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Radzevičienė.
Kokybiška ne tik pirminė, bet ir tęstinė medicininė bei psichologinė pagalba ankstukui ir jo šeimai būtina ne tik pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais ar metais, bet ir vyresniame amžiuje. Prie jos prisidėti turi ne tik medikai ar ankstuko šeima, bet ir kiekvienas iš mūsų.
„Ankstukų tėvų bendruomenei labai svarbus bendrystės jausmas ir savitarpio parama. Kai netikėtai anksčiau laiko gimsta vaikelis, natūralu, jog tėvai labai išsigąsta, galvoja, kad jie yra vieni pasaulyje. O išgirdę viltį suteikiantį žodį, praktinį patarimą, jie patiki, kad ir jų istorija turės laimingą pabaigą. Tėvų tikėjimas ir pasitikėjimas yra labai svarbus veiksnys kovojant už mažo žmogučio gyvybę. Todėl mes ir esame kartu“, - sako Vilniaus miesto Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė, pati prieš 25 metus susilaukusi neišnešiotuko.
Tam, kad nei viena šeima nebūtų užklupta iš pasalų ir tinkamai pasiruošusi netikėtam gyvenimo atvejui susilaukus ankstuko, organizacija „Neišnešiotukas“ išleido pirmąją knygą tėvams „Ankstukas“, taip pat deda visas pastangas, kad būtų sukurtos šeimų mokomosios programos ir įsteigtas mokomasis centras, kuriame šeimos galės gauti informaciją apie būtiną tinkamą neišnešiotų naujagimių priežiūrą, maitinimą, fiziologinių ypatybių vystymą, fizinės bei psichinės sveikatos raidą, neišnešiotų naujagimių reabilitaciją, kompleksinę pagalbą šeimai.
Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba net 400 krepšinio komandų penketukų (maždaug 6 proc. visų naujagimių) gimsta gerokai anksčiau laiko.
Kviečiame aplankyti parodą iki vasario 1 dienos.
Atvėsus orams neretai daugelis susiduria su keistu reiškiniu – ima labiau skaudėti rankas, kojas arba kitaip sakant „sukti sąnarius“. Tačiau, pasirodo, toks reiškinys yra pilnai paaiškinamas, kadangi sąnariai ir jų jautrumas iš tiesų yra susijęs su besikeičiančiais orais. Kodėl šaltuoju metų sezonu labiau skauda sąnarius sutiko papasakoti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Mykolas Liubauskas.
Sąnarių skausmai – problema, kurią sukelia įvairiausios priežastys ir aplinkos veiksniai
Gydytojas ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas teigia, kad sąnarių problemos sukelia skirtingo lygio skausmus, reikalauja įvairiapusiško gydymo ir pasireiškia pačiais įvairiausiais simptomais.
„Būtent todėl šie sąnarių sutrikimai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: trauminės kilmės skausmus ir degeneracinius pakitimus. Dažniausiai degeneracinės kilmės sąnarių problemos išryškėja bėgant laikui ir kaupiasi kartu su amžiumi.
Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis susiduria su panašiomis bėdomis, kas yra natūralu. Jaunesniame amžiuje pacientai dažniau susiduria su trauminės kilmės skausmais, kadangi paprastai tariant, žmonės gyvena aktyvesnį gyvenimą“, – pradeda pasakoti gydytojas.
Kodėl skauda sąnarius?
Trauminės kilmės priežastys yra nustatomos pagal tai, kokia trauma ištiko pacientą ir kokią kūno dalis buvo pažeista: sąnarys, kelis, meniskas, raiščiai, sausgyslės ar petys ir kt. „Visos šios traumos gali sukelti skausmus žmogui, todėl reikia pacientą stebėti ir tyrinėti, kodėl tą sąnarį skauda. Degeneracinės kilmės skausmas įtakos turi genetika ir kokia yra mūsų paveldėta kremzlių bei sąnarių struktūra. Apie tokius pokyčius kalbame turint omenyje kremzlę, kuri yra tarsi trintukas. Įsivaizduokite, kad gimstame vienu storu trintuku ir per gyvenimą jį vis triname. Jeigu trintukas buvo naudojamas gražiai, lygiai ir tvarkingai jo nepažeidžiant, neplėšant ar netrinant tik viena puse – viskas gerai. Tačiau, jeigu jis buvo trinamas tik vienu kampu, tai tas kampas, kuris buvo daugiausiai trinamas, greičiausiai ir susidėvės. Tad lygiai taip pat sudils ir kremzlė, jeigu ji buvo pažeista, nes taps mažiau atspari“, – paaiškina M. Liubauskas. Degeneraciniai pakitimai, o ypatingai kremzlės sutrikimai sukelia lėtinį, uždegiminį procesą osteoartritą. Dėl šios būklės kremzlėje mažėja molekulinė struktūra – kondratino sulfatas, kuris sudaro kremzlėje tinklelį ir užpildo jos tūrį. Esant šios medžiagos trūkumui, kremzlėje ima kauptis vanduo, o dėl to ji tampa elastinga ir mažiau geba atlaikyti smūgius, apkrovą. „Laikui bėgant ar esant praeities pažeidimas, kremzlė ima plonėti, mažėti ir taip kyla uždegiminis procesas, kuris paskatina jos degeneraciją. Kuomet kremzlė nudyla, artrozė arba kitaip vadinamas osteoartritas pažengia, tuomet vienintelis būdas sutvarkyti bėdą lieka kremzlę pakeisti kita – protezuoti. O kol problema nėra tokia pažengusi, tol yra pats metas labai susirūpinti sąnarių būkle“, – teigia pašnekovas.
Be to, neretai daugelis pastebi, kad sąnarių problemos paūmėja esant prastiems orams. Pasiteiravus, ar tokie sutapimai tėra mitas, M. Liubauskas tikina, kad tokius pastebėjimus galima nesunkiai paaiškinti, nes trumpai tariant, oro sąlygos turi įtakos bendrai savijautai. „Nors vienos teorijos ar dominuojančio paaiškinimo nėra, tačiau pradėkime nuo to, kad neretai vien jau pats „cepelininis“ dangus sukelia niūrią nuotaiką. Kuomet nuotaika yra prastesnė, tuomet į viską reaguojame jautriau, labiau jaučiame skausmą. Moksliškai aiškinant taip pat yra kelios teorijos. Teigiama, kad krentant atmosferos slėgiui, sąnarių audiniai ir struktūros bei sausgyslės kažkiek ima ir prasiplečia dėl slėgio, o toks reiškinys gali imti pradėti dirginti nervų galūnėles. Kadangi sąnarys turi ribotą struktūrą, tokie pasikeitimai ima kelti nemalonų pojūtį“, – aiškina specialistas. Ortopedas-traumatologas taip pat priduria, kad pasikeitę orai išprovokuoti sąnarių skausmą gali ir dėl to, kad esant vėsiam, šaltam orui, sąnariuose esantis skystis, tepalas iš slidaus ir klampaus, krentant temperatūrai, ima tirštėti bei džiūti, jo lieka mažiau: „Jeigu sąnaryje jau yra ir taip bėdų, dėl šios priežasties jis tampa dar jautresnis, tad visa ši kombinacija dažnai ir nulemia, kad žmonės ima skųstis, jog „suka sąnarius“. Jeigu tik išgirstate tokį nusiskundimą, galbūt tą dieną prieš išeinant visai ir verta su savimi pasiimti lietsargį (juokiasi).“
Sąnarių ligų gydymas ir prevencija
Trauminės kilmės sąnarių pažeidimais dažniausiai skundžiasi aktyvų gyvenimą puoselėjantys žmonės. Senstant, mažėja fizinis aktyvumas, todėl natūralu, kad sąnarių problemas sukelia degeneraciniai veiksmai. Visgi, esant bet kokiam sąnario skausmui reikia nepamiršti, kad tam įtakos turi ne tik šaltis ir aplinka, tačiau ir judesys: „Judėjimas – būtinas. Žmonės klaidingai mąsto sakydami, kad esant sąnario pažeidimui nereikia judėti. Ne, tokie veiksmai tik dar labiau blogina situaciją, nes sąnarį reikia judinti, išsaugoti jo amplitudę, kuri mažėja esant degeneraciniams veiksniams. Vėliau atsiranda judesių ribotumas, dėl ko apkrova sąnariui tik didėja. Pastebėkite, kad kuomet žmogus ima mažiau judėti, tokio pobūdžio problemos ima ūmėti. Neretai perpus jaunesnis žmogus, kuriam stinga aktyvios veiklos, jaučiasi prasčiau nei vyresnis.“ M. Liubauskas griežtai teigia, kad sąnario skausmus reikia gydyti taip, kad žmogus ir toliau galėtų judėti, neturėti jokių draudimų ar apribojimų kažkokiai fizinei veiklai. „Kyla tik vienas klausimas, kokio gydymo intensyvumą turime paskirtį pacientui, kad jis ir toliau esant sąnarių problemoms galėtų užsiimti savo mėgstamomis veiklomis. Žinoma, perteklinis fizinis krūvas ir netaisyklingai atliekami pratimai gali sąnarį jautrinti, jį dar labiau pažeisti ar išprovokuoti skausmus, tačiau nėra tokio dalyko, kad kažką būtų griežtai draudžiama nustoti daryti“, – sako pašnekovas. Dažnai susidūrę su sąnarių skausmais skubame ne tik pamiršti kuriam laikui fizinę veiklą, tačiau ir imamės įvairiausių savigydos būdų, pavyzdžiui, ant skaudamos vietos tepame įvairius skausmą malšinančius tepalus. Pasiteiravus, ar toks elgesys yra rekomenduojamas, ortopedas-traumatologas teigia, kad kiekvieną kartą, prieš tepant bet kokį tepalą, reikia gerai pagalvoti, kokiu tikslu tai darote. „Tepalai yra labai įvairūs. Vieni yra priešuždegiminiai, kurie slopina kremzlės uždegimo lėtinius procesus ir tuo pačiu – simptomų jautrumą. Tokie vaistai ir tepalai yra naudojami norint malšinti sąnarių skausmus, kurie yra labiausiai varginanti problema žmonijoje.
Esant sąnarių degeneraciniams sutrikimams, kuomet jau yra visai prastai, kalbame apie intervencines procedūras arba operacijas. Beje, kitos tepalų grupės skirtos malšinti skausmus turi savo teoriją. Teigiama, kad jutiminės skausmo skaidulos turi mielinius dangalus, pro kuriuos skausmo impulsas sklinda apie 30-40 kartų greičiau. Tad kai kurie tepalai veikia tokiu principu: kol yra dirginama oda, negalime toje srityje, ant kurios pateptas tepalas, jausti skausmo. Tokie tepalai slopina skausmo jutimą, tačiau turėkite omenyje, kad tepalai veikia lėčiausiai, todėl jeigu labai skauda, geriau rinktis skausmą malšinančias tabletes“, – įspėja Mykolas Liubauskas. Tačiau, kad rečiau tektų griebtis įvairių tepalų ar vaistų ir sąnariai nekeltų problemų, būtina pasirūpinti savo gerove ir prieš imantis fizines veiklos gerai atlikti viso kūno apšilimą, tempimo pratimus, kurie mažina riziką patirti traumą. „Esant degeneracinės kilmės skausmams bei vyresniame amžiuje reikia pasirūpinti, kad šaltuoju metų sezonu sąnariai nesustingtų, kuo daugiau judėtų. Be to, esant sąnarių skysčio sutirštėjimui, kuomet pokyčiai jau yra įvykę ir pacientui sunku ištverti žiemą dėl sąnarių skausmų, yra laikina alternatyva. Profilaktiškai į sąnarį yra leidžiama hialiurono rūgštis, kuri veikia kaip surišanti medžiaga. Suprantama, kad tokia procedūra yra laikina, tik kažkuriam laiko tarpui. Jeigu pakitimai yra ryškūs ir sąnariai nudilę, vertėtų geriau apsvarstyti kitus gydymo pasirinkimus iš esmės“, – sako baigdamas pokalbį gydytojas ortopedas-traumatologas M. Liubauskas.
Kalbėjosi Urtė Paulauskaitė
Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Vakaris Varyginas savo asmeninėje FB paskyroje paskelbė baigęs iššūkį – bėgimą aplink Lietuvą: „Pradėjau savo iššūkį – bėgimą aplink Lietuvą šių metų liepos 25 dieną. Šiandien prabėgau savo mylimiausiame Vilniuje, žinomame take, į kurį, jei pažvelgtume iš viršaus, pamatytume Lietuvos kontūrus. Prisipažinsiu, buvo sunku, kelis kartus norėjau sustoti, nušalo nosis, stingo kojų pirštai. Tokį atstumą nubėgau pirmą kartą – 35 km ir neįvertinau telefono galimybių. Ties 30 km telefone baigėsi baterija, tai graži trąsa neišgelbėjo. Patikėkit, ta trąsa sunki, bet nereali! Ačiū visiems, kurie mane palaikė ir skatino.”
Su gydytoju kalbėjomės kitą dieną po iššūkio pabaigos.
Kaip kilo mintis bėgti aplink Lietuvos miestus?
Prieš du metus, atsiradus projektui "Surink Lietuvą", tiesiog važinėjau automobiliu po miestus ir rinkau magnetukus, tačiau neapžiūrėdavau tų miestų. Atostogų metu, apibėgus kelis miestus, nusprendžiau, kad per visas 14 atostogų dienų važiuosiu vis į kitą miestą ir prabėgsiu kiek tai kilometrų. Atostogoms pasibaigus, nusprendžiau toliau tęsti šiuos bėgimus. Būnant skirtinguose
miestuose, pamatydavau daug nuostabių dalykų: pastatų, įvairiausių kultūrinių ir istorinių objektų, gamtą. Nors aš gimiau ne Lietuvoje, tačiau gyvenu nuo mažumos šioje šalyje ir be galo ją myliu. Lankantis skirtinguose miestuose, ne tik pažinau įvairius tų miestų objektus, tačiau ir sportavau. Beje, pradėjus bėgti šį bėgimą dar rūkiau. Dabar jau trys mėnesiai visiškai nerūkau. Ir sveikata, ir pažinimas – du viename!
Kuris bėgimas įsiminė labiausiai?
Sakyčiau paskutinis Vilniuje – 35 km aplink Vilnių. Ankščiau tiek daug nebėgau.. Buvo tikrai iššūkis: minus devyni, sušalo nosis, kojų pirštai, kelis kartus norėjau sustoti, tačiau įveikiau. Iš kitų miestų, aišku Nidoje.. buvo nuostabus oras. Kažkodėl patiko Kaišiadoryse, Jurbarke, Ignalinoje, net užbėgau į Palūšę ir išsimaudžiau. Alytuje taip sutapo, kad buvo miesto pusmaratonis, tai sudalyvavau ir jame. Ten parengtas nuostabus takas. Kelis kartus bėgau prieš budėjimą: atsikeldavau 5 valandą ryte ir iki 8 valandos spėdavau prabėgti. Išskirčiau bėgimus Molėtuose ir Trakuose, ten bėgau saulei tekant. Bėgant Anykščiuose nuo centro iki Puntuko ir atgal, sutikau Lietuvos biatlono federacijos narį Vytautą Strolią, treniravosi savo gimtajame mieste. Kelis kilometrus kartu praleidom: aš bėgau, o jis čiuožė slidėmis su ratukais. Elektrėnuose specialiai važiavau vėlai vakare, kad prabėgti naktiniame mieste, kai viskas nuostabiai apšviesta.
Ar bėgote vienas, ar buvo, kas jungėsi kartu? Gal yra su kuo pasidalinti surinktais kilometrais?
Bėgau vienas, nors norinčių kartas nuo karto buvo. Mano bėgimai buvo
chaotiški, tai anksti ryte, tai vėlai vakare. Kartais, dėl tolimesnio atstumo nuo Vilniaus, prabėgdavau keliuose miestuose. Tai kitiems draugams buvo sunku prisitaikyti.
Kiek nubėgta iš viso kilometrų per šį iššūkį?
Viso nubėgau 567 kilometrus. Trumpiausiai nubėgau Ignalinoje, Zarasuose, Skuode – po 6 kilometrus, ilgiausiai – Telšiuose, Anykščiuose, Visagine, Mažeikiuose, Jurbarke – po 12 kilometrų. Visi kiti miestai buvo 7, 8, 9, 10 kilometrų.
Ar nebuvo minčių sustoti?
Sustoti galvojau tik Vilniuje, kai bėgau šaltyje 35 km. Kituose miestuose kažkaip net laukdavau tų bėgimų, labai patiko.
Kokių asmeninių pokyčių įvyko per tuos kelis mėnesius?
Numečiau 5 kilogramus, mečiau rūkyti, nustojau dusti lipant laiptais, pagerėjo
miegas. Vien pliusai! Minusas vienintelis – finasiškai reikėjo pasispausti,
nes kuras nepigus, o miestai vis tolo ir tolo…
Kam skiriate prabėgtus kilometrus?
Negaliu išskirti kam ypatingai… Visiems, kas randa sau laiko, kas mėgsta sportą, turizmą, rūpinasi savo sveikata. Tai nepakartojamas iššūkis, kurio metu pamačiau visą Lietuvą, jos grožį. Jei kas nors norės pakartoti tokius ar panašius bėgimus, kaip jau sakiau, tikrai praturtės, tiek fiziškai, tiek emociškai. Gyvenkime sveikai ir įdomiai, pažinkime savo kraštą. Susitikime bėgimuose, gamtoje, pažindami savo šalį, kad kuo rečiau tektų susitikti priėmimo skyriuje.
MOTERS EMOCINIAI POKYČIAI TAMPANT MAMA. SAM informacija
VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje veikia Kraujagyslių chirurgijos skyrius, turintis gilias tradicijas – nuo 1972 m, patvirtinus kraujagyslių chirurgo specialybę, VMKL ilgą laiką veikė vienintelis Lietuvoje Kraujagyslių chirurgijos skyrius, kur buvo sukurtos ir ištobulintos chirurginių ir endovaskulinių operacijų metodikos, iš čia jos pasklido po vėliau Lietuvoje įkurtus Kraujagyslių chirurgijos centrus.
Šiuo metu skyriuje dirbantis kolektyvas, įvaldęs dvigubo skenavimo, rengenodiagnostikos technikas konsultuoja pacientus dėl arterinės ir veninės patologijos; atlieka klasikines ir endolazerines poodinių venų šalinimo operacijas; klasikines rekonstrukcines kojų arterijų operacijas; didėjant minimaliai invazinių procedūrų galimybėms – atliekamos aukšto meistriškumo endovaskulinės intervencijos obliteruojančia ateroskleroze (periferinių arterijų liga), cukriniu diabetu su periferine angiopatija, infrarenalinės pilvo aortos aneurizma ir kt. sergantiems pacientams. Ypatingą dėmesį skiriame arterinės kilmės opų gydymui, taikydami pažangią neigiamo slėgio terapiją, antibakterinio gydymo algoritmus.
Vilniaus ir kitų miestų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose didėjant kraujagyslių chirurgo konsultacijų poreikiui, kviečiame:
Ingrida Valužytė,
gydytoja kraujagyslių chirurgė, vykdanti Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjos funkcijas
2022-10-25
Artėjant sostinės jubiliejinei sukakčiai, nuo šiandien visus metus kiekvienas mažylis ar mažylė gimdymo namuose Vilniuje gaus po ypatingą dovaną – smėlinuką su užrašu „Gimęs būti Jaunas“. Sveikinime užkoduotas jubiliejinis miesto šūkis –Vilnius: 700 metų jaunas – veržlumo, smalsumo, kūrybos, ryžto, aistros įsikūnijimas.
„Kiekvienas naujagimis – ateities Vilnių kursianti asmenybė. 700-ieji metai – istorinis įvykis ne tik miesto, bet ir mažųjų miestiečių gyvenime. Todėl kiekvieną naująjį vilnietį norime pasitikti dėmesiu ir palinkėti žavios ir laimingos vaikystės“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Šiandien VšĮ Vilniaus gimdymo namų, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gimdymo skyrių, privačios ligoninės „Baltijos ir Amerikos klinika“ gimdymo skyriaus ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Akušerijos skyriaus medikams vicemerė dėkojo už pagalbą mažiesiems išvystant šį pasaulį ir Vilniaus sveikinimus perdavė naujagimių mamoms ir tėčiams bei palinkėjo ramių naktų, kantrybės, sveikatos auginat jaunas, veržlias ir kūrybiškas asmenybes.
2021-aisiais Vilniuje gimė daugiau nei 6000 naujagimių, 2020 m. – 6332, 2019 m. – 6751.
Vilnius.lt informacija
Minint Vietos savivaldos dieną, 2022 m. spalio 10 d. Vilniaus Rotušėje įteikti apdovanojimai už nuopelnus sostinei. Jais pagerbti savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojai, taip pat – vietos bendruomenių atstovai. Iš viso už indėlį ir iniciatyvas kuriant Vilnių šiemet iškilmingai padėkota beveik pusšimčiui žmonių. Atminimo ženklas „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai“ įteiktas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojui ambulatorinei ir konsultacinei pagalbai, laikinajam ligoninės vadovui dr. Gintautui Olekai.
„Šią dieną galime pasidžiaugti nuveiktais darbais, idėjomis, kurios tapo realybe. Miestas tarsi vaikas: jam atiduodame dalį širdies, stengiamės, dėl jo ir nerimaujame, ir džiaugiamės. Didžiuojuosi visais prisidedančiais prie Vilniaus kūrimo“, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
