Naujienos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro specialistai fiksuoja nerimą keliančią tendenciją – alerginių susirgimų skaičius nuolat auga. Pasaulio alergijos organizacijos (WAO) duomenys rodo, kad net 30–40 proc. pasaulio populiacijos kenčia nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Nors dažnai alergijos yra nuvertinamos kaip menkas diskomfortas, jos gali progresuoti iki ūmių, gyvybei pavojingų būklių, o anafilaksija yra vienas ryškiausių pavyzdžių.

„Anafilaksija – tai ne tik stipri alergija. Tai – gyvybei pavojinga būklė, kurioje kiekviena pradelsta minutė gali būti lemtinga. Mūsų tikslas – ne tik gydyti alergijas, bet ir edukuoti visuomenę, kad kiekvienas žinotų, kaip atpažinti ir reaguoti į šią grėsmę“, – pabrėžia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro gydytoja, vaikų alergologė Rūta Požerskytė, kasdien susidurianti su įvairaus amžiaus pacientų alerginėmis reakcijomis.

Kai organizmas tampa priešu pats sau

Alerginė reakcija iš esmės yra paradoksalus mūsų imuninės sistemos atsakas. Vietoj to, kad gintų nuo tikrų pavojų, ji pradeda atakuoti aplinkoje esančias, daugeliui visiškai nekenksmingas medžiagas – alergenus. Tai tarsi klaidingas pavojaus signalas, sukeliantis kaskadinę (grandininę, savaime stiprėjančią imuninės sistemos) reakciją organizme.

Anafilaksija – tai šios klaidingos reakcijos kulminacija. Anafilaksinis šokas yra žaibiškai besivystanti, sisteminė alerginė reakcija, kurios metu per kelias minutes gali būti pažeista ne viena gyvybiškai svarbi organų sistema. Be skubios medicininės pagalbos tokia reakcija  gali baigtis mirtimi.

„Anafilaksija nėra tik nemalonus pojūtis ar stiprus diskomfortas. Tai – reali, grėsminga būklė, kurioje akimirksniu sprendžiasi žmogaus likimas“, – konstatuoja gydytoja R. Požerskytė.

Maždaug vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija

Skaičiai kalba patys už save: maždaug vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija. Ir ši būklė, deja, dažnėja – pastaraisiais metais stebimas stabilus 5–7 proc. metinis hospitalizacijų dėl anafilaksijos augimas. Nors Lietuvoje išsamių duomenų apie šios būklės paplitimą dar nėra, Europos anafilaksijos registras atskleidžia, kad net 10–20 proc. visų sunkių alerginių reakcijų ištinka vaikus. Mirtinos baigtys yra palyginti retos, tačiau labai realios – kai kuriose šalyse fiksuojama iki penkių mirčių nuo anafilaksijos vienam milijonui gyventojų.

Kas sukelia audrą organizme?

Anafilaksiją gali išprovokuoti daugybė įvairių medžiagų. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausi „kaltininkai" yra karvės pienas, kiaušiniai ir soja. Vyresni vaikai ir paaugliai dažniau reaguoja į riešutus, žuvį, sezamą. Suaugusiesiems didžiausią pavojų kelia tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vabzdžių (pavyzdžiui bičių, vapsvų) įgėlimai.

Įdomu tai, kad kartais organizmo reakciją gali sustiprinti netikėti veiksniai, pavyzdžiui, fizinis krūvis (net jei alergenas buvo suvartotas prieš kelias valandas), infekcijos, menstruacijos, alkoholio vartojimas ar kai kurių vaistų (pavyzdžiui, beta-blokatorių) vartojimas. Žmonės, sergantys astma, yra ypač pažeidžiami, nes jų anafilaksinės reakcijos dažnai būna sunkesnės eigos.

„Tai prasidėjo nuo riešutinio batonėlio..“

Vilnius miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro pacientės  14-metės Gabrielės istorija – tai realus priminimas, kaip greitai ir netikėtai gali įvykti anafilaksija.

„Tai buvo visiškai paprasta diena mokykloje. Suvalgiau riešutinį batonėlį, kurį buvau valgiusi daugybę kartų. Bet tąkart užteko vos kelių kąsnių – staiga pradėjau dusti, baisiai niežėjo rankos, burnoje atsirado keistas, deginantis jausmas, akyse viskas aptemo... To baimės jausmo niekada nepamiršiu. Tąkart mane išgelbėjo budri mokytoja, kuri nedelsdama iškvietė pagalbą.“

Šiandien Gabrielė visuomet su savimi nešiojasi adrenalino autoinjektorių – savo „gyvybės draugą" – ir kruopščiai tikrina kiekvieno maisto produkto sudėtį.

Simptomai – greiti, pavojingi ir klastingi

„Anafilaksijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais klaidinti. Dažniausiai pirmieji pasireiškia odos požymiai – staigus paraudimas, intensyvus niežulys, dilgėlinis bėrimas, įvairūs tinimai. Kvėpavimo sistema reaguoja dusuliu, švokštimu, balsas gali tapti užkimęs. Dažnai staiga krenta kraujospūdis, žmogus jaučia stiprų silpnumą, svaigsta galva, gali netekti sąmonės. Neretai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai – pykinimas, vėmimas, stiprus pilvo skausmas. Vaikams, ypač kūdikiams, simptomai gali būti mažiau specifiniai – neįprastas nerimas, vangumas, nepaaiškinamas verksmingumas, įvairūs odos bėrimai ar pamėlynavusios lūpos. Tėvai turi būti itin atidūs ir nedelsti, jei pastebi bent kelis iš šių požymių po galimo kontakto su alergenu“, – detaliai simptomus vardina vaikų alergologė R. Požerskytė.

Mažieji pacientai, kuriems reikia ypatingo budrumo

Kūdikiams ir mažiems vaikams atpažinti anafilaksijos simptomus gali būti tikras iššūkis, nes juos reikia atskirti nuo įprastų fiziologinių būklių ar kitų vaikų ligų.

„Maži vaikai dar neturi gebėjimo aiškiai nusakyti savo pojūčių, todėl tėvų ir globėjų intuicija bei budrumas tampa gyvybiškai svarbūs. Staigus, nepaaiškinamas vaiko būklės pasikeitimas, ypač kartu su odos ar kvėpavimo problemomis, turėtų būti nedelsiant vertinamas kaip rimtas signalas kreiptis medicininės pagalbos“, – akcentuoja vaikų alergologė.

Būdingi anafilaksijos simptomai šioje amžiaus grupėje dažnai pasireiškia kaip neįprasti elgesio pokyčiai: staigus, neperstojantis verkimas be akivaizdžios priežasties, neįprastas neramumas, irzlumas ar net išgąstis. Gali atsirasti odos ir gleivinės simptomų: dilgėlinis bėrimas, intensyvus kasymasis, odos nukasymo žymės, veido, liežuvio ar gerklų patinimas.

„Jei mažylis staiga tampa neįprastai vangus, ima mėlynuoti lūpos, kvėpavimas pasidaro triukšmingas, švilpiantis ar apsunkintas – nė akimirkos nedvejokite. Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112“, – griežtai nurodo gydytoja Rūta Požerskytė.

Žinojimas – tai gyvybės garantas

Liūdna, tačiau tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis žmonių, patyrusių anafilaksiją, anksčiau neturėjo diagnozuotos alergijos. Tai reiškia, kad ši gyvybei pavojinga reakcija gali ištikti visiškai netikėtai  net ir tuos, kurie save laikė visiškai sveikais. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra gyvybiškai svarbu žinoti, kaip atpažinti grėsmę ir kaip teisingai reaguoti.

Pirmasis žingsnis – įtarti anafilaksiją, jei žmogus staiga pradeda dusti, tinsta veidas ar liežuvis, netenka sąmonės ar jo odą išberia iškart po kontakto su galimu alergenu. Kitas, ne mažiau svarbus žingsnis – kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei žmogus žino apie savo alergiją ir turi vaistų nuo alergijos ar adrenalino autoinjektorių (populiariai vadinamą „EpiPen"), svarbu nedelsiant jį panaudoti, nes tai dažniausiai yra vienintelis efektyvus pirmosios pagalbos būdas iki atvyksta medikai. Po adrenalino injekcijos žmogų reikia paguldyti ant nugaros, pakelti kojas (jei jis sąmoningas), nuraminti ir nuolat stebėti jo kvėpavimą bei bendrą būklę.

Anafilaksija – tai gyvybei pavojinga alerginė reakcija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Ūmios būklės metu specifiniai alergologiniai tyrimai neatliekami, nes svarbiausia – kuo greičiau stabilizuoti paciento gyvybines funkcijas. „Ūmios reakcijos metu mūsų pagrindinis tikslas yra kuo greičiau stabilizuoti paciento būklę. Tik tuomet, kai pavojus praeina, galime pradėti ieškoti tikrosios priežasties“, – sako Alergologijos centro gydytoja.

Kai paciento būklė stabilizuojasi, jis planine tvarka siunčiamas konsultacijai pas gydytoją alergologą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre atliekamas išsamus alergologinis ištyrimas, padedantis nustatyti anafilaksijos priežastis, galimą alergeną ar kitą anafilaksiją sukėlusį veiksnį bei suplanuoti individualią tolimesnę profilaktiką ir gydymo strategiją. Svarbu žinoti, kad toks ištyrimas paprastai atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 4–6 savaitėms po įvykusios reakcijos.

Visuomenės budrumas  gali padėti išgelbėti gyvybę

Europos anafilaksijos registro duomenys atskleidžia, kad analizuojant jaunesnių nei 18 metų asmenų, patyrusių anafilaksiją, duomenis, net 46 proc. šių reakcijų įvyko namuose, apie 10 proc. – mokyklose, apie 13 proc. – parkuose ar soduose, apie 5 proc. – restoranuose ir tik 9 proc. – gydymo įstaigose. Ši statistika aiškiai parodo, kad anafilaksija dažniausiai įvyksta ne medicinos įstaigose, o ten, kur žmonės gyvena, mokosi, sportuoja, keliauja. Todėl visuomenė tampa pirmąja ir itin svarbia grandimi pagalbos grandinėje.

Žinodami, ką daryti ištikus anafilaksijai, kiekvienas iš mūsų galime tapti tais, kurie išgelbsti gyvybę. Gydytoja Rūta Požerskytė dar kartą pabrėžia, kad žinios apie alergijos simptomus ir gebėjimas veikti kritinėje situacijoje gali būti skirtumas tarp gyvenimo ir mirties.

„Kiekvienas iš mūsų turime būti informuoti ir pasiruošę padėti. Tai nėra vien tik medicinos personalo atsakomybė, o mūsų visų bendras rūpestis. Būkime budrūs, mokykimės ir veikime greitai, nes kiekviena pradelsta minutė anafilaksijos atveju iš tiesų gali būti lemtinga“, – apibendrina gydytoja vaikų alergologė Rūta Požerskytė.