Naujienos

Dar prieš kelerius metus apsinuodijusio paauglio istorija medikams dažniausiai turėdavo aiškią pradžią: žinoma medžiaga, numanoma dozė ir daugmaž prognozuojama ligos eiga. Šiandien ši schema vis dažniau nebegalioja. Situacija pasikeitusi iš esmės. Į priėmimo skyrių atvežtas paauglys, greta jo- buteliukas, pakuotė ar net ryškiaspalviai saldainiai su etikete, tačiau atsakymas į klausimą „kas tai iš tikrųjų yra?“ dažnai lieka atviras net specialistams. Etiketė ir turinys – jau seniai ne tas pats.

„Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių apsinuodijimų bei priklausomybių situacija pastebimai pasikeitė, beveik nebesutinkame ankstesnių, „tradicinių“ narkotinių medžiagų vartojimo atvejų. Didžiausią riziką jaunuoliams šiandien kelia sintetiniai kanabinoidai, katinonai ir sintetiniai opioidai“, – sako Marius Mejeras, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas.

Narkotikas atkeliauja ne iš kiemo, o internetu

Nelegali psichoaktyviųjų medžiagų rinka per kelerius metus pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau dauguma narkotikų buvo siejami su konkrečiomis medžiagomis, šiandien vis dažniau kalbama apie nuolat kintančius sintetinius junginius. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis, pasaulyje jau identifikuota daugiau kaip tūkstantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir jų skaičius kasmet didėja.

Daugelis jų kuriamos nežymiai keičiant cheminę formulę, todėl kurį laiką išvengia kontrolės ir draudimų. Tai reiškia, kad dvi iš pažiūros vienodos tabletės, skysčiai ar elektroninių cigarečių užpildai gali turėti visiškai skirtingą sudėtį ir sukelti visiškai kitokį poveikį. Kartais net laboratoriniai tyrimai iš karto neatskleidžia, kokie junginiai pateko į organizmą, todėl gydytojams pirmiausia tenka kovoti su gyvybei pavojingomis pasekmėmis, o ne ieškoti tikslaus medžiagos pavadinimo.

„Ypač nerimą kelia internetu platinami milteliai ir skysčiai, kurių cheminė sudėtis nuolat keičiasi. Paauglys gali manyti, kad vartoja vieną medžiagą, tačiau iš tikrųjų tai gali būti kelių skirtingų junginių kombinacija, kurios gali ženkliai padidinti perdozavimo riziką“, - sako gydytojas Marius Mejeras.

Pastaraisiais metais prekyba vis dažniau persikelia į socialinius tinklus, uždaras pokalbių grupes ir internetines platformas. Kartu keičiasi ir pats produktas - vartotojui siūlomos nebe aiškios kilmės medžiagos, o įvairių sintetinių junginių mišiniai, kurių sudėtis gali skirtis net to paties pavadinimo pakuotėse. Dėl to paauglys dažnai net nežino, ką iš tiesų pavartojo.

Europos narkotikų agentūra (EUDA) atkreipia dėmesį ir į sparčiai plintančius pusiau sintetinius kanabinoidus, tokius kaip HHC ar THCP. Jie dažnai gaminami iš kanabidiolio (CBD), tačiau vartotojams pateikiami kaip neva „švelnesnė“ ar „legali“ alternatyva įprastiems kanapių produktams. Šios medžiagos platinamos ne tik elektroninių cigarečių skysčiuose, bet ir guminukuose, saldainiuose ar kituose maisto gaminius primenančiuose produktuose. Specialistai pabrėžia, kad būtent tokia forma ypač klaidina – rizika gali atrodyti menka vien todėl, kad pavojinga medžiaga paslėpta įprastai atrodančiame gaminyje.

Nuo juoko iki komos – kartais per keliolika minučių

Didžiausias šiuolaikinių apsinuodijimų iššūkis yra ne vien jų sunkumas, bet ir nenuspėjama eiga. Medžiagos, kurių tiksli sudėtis dažnai nežinoma, organizmą gali paveikti visiškai skirtingai. Todėl net patyrę gydytojai nebegali remtis įprastais apsinuodijimų scenarijais, vienam pacientui vyrauja stiprus sujaudinimas, kitam po kelių minučių ima slopti sąmonė.

Iš pradžių paauglys gali atrodyti tiesiog neįprastai linksmas, kalbėti nerišliai, būti pernelyg aktyvus ar elgtis agresyviai. Netrukus būklė gali staiga pasikeisti - prasideda haliucinacijos, traukuliai, sutrinka kvėpavimas, o sunkiausiais atvejais ištinka koma.

„Dažniausiai stebime labai įvairius simptomus: nuo stipraus sujaudinimo, agresijos, psichozės iki gilios komos. Gali prasidėti traukuliai, smarkiai padažnėti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas bei medžiagų apykaitos procesai“, - teigia M. Mejeras.

Pasak gydytojo, būtent toks iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusių simptomų derinys dažnai leidžia įtarti, kad organizmą veikė ne viena, o kelios skirtingos psichoaktyviosios medžiagos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne nustatyti jų pavadinimą, o kuo greičiau stabilizuoti gyvybines organizmo funkcijas, nes būklė gali blogėti tiesiog akyse.

Pavojų sukuria ne viena medžiaga, o jų mišinys

Didžiausią grėsmę šiandien kelia ne tik pačios psichoaktyviosios medžiagos, bet ir jų deriniai. Kai neaiškios kilmės sintetiniai junginiai vartojami kartu su alkoholiu, migdomaisiais ar raminamaisiais vaistais, jų poveikis tampa sunkiai prognozuojamas net medikams.

Paaugliui toks scenarijus gali atrodyti visiškai įprastas pavyzdžiui vakarėlyje išgertas alkoholis, elektroninė cigaretė, tabletė „atsipalaiduoti“ ar vaistas „geriau išsimiegoti“. Tačiau būtent tokie deriniai gali staiga slopinti kvėpavimą, sutrikdyti širdies ritmą, sukelti traukulius ar sąmonės netekimą.

„Dar pavojingesnės tampa įvairios šių medžiagų ir alkoholio ar raminamųjų kombinacijos. Jų poveikis organizmui praktiškai neprognozuojamas, todėl staiga gali kilti rimta grėsmė sveikatai ar net gyvybei“, - pabrėžia Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas.

Tokiais atvejais pavojų lemia ne vien suvartotos dozės ar atskiros medžiagos stiprumas. Riziką daug kartų padidina tai, kad skirtingi junginiai vieni kitų poveikį sustiprina arba pakeičia visiškai nenuspėjama kryptimi. Dėl to iš pažiūros nestiprus apsinuodijimas per labai trumpą laiką gali virsti gyvybei pavojinga būkle.

Narkotikas tampa „mada“

Šiandien paauglių santykį su psichoaktyviosiomis medžiagomis keičia ne tik jų sudėtis, bet ir aplinka, kurioje jos pristatomos. Jei anksčiau narkotikai dažniausiai buvo siejami su uždaru draugų ratu ar gatvės kultūra, dabar pirmasis kontaktas neretai įvyksta telefono ekrane.

Trumpi vaizdo įrašai, istorijos socialiniuose tinkluose, uždaros pokalbių grupės ar nuomonės formuotojų kuriamas turinys gali sudaryti įspūdį, kad eksperimentavimas yra įprasta jauno žmogaus patirties dalis. Psichoaktyviosios medžiagos pristatomos kaip smagi pramoga, saviraiškos forma ar dar vienas vakarėlio atributas, o apie realias pasekmes kalbama gerokai rečiau.

M. Mejero teigimu, priklausomybių paplitimą tarp paauglių šiandien lemia keli vienu metu veikiantys veiksniai: socialinių tinklų įtaka ir romantizuojami vartojimo vaizdai, bendraamžių spaudimas, lengvesnė prieiga prie medžiagų bei didėjanti visuomenės tolerancija narkotikų vartojimui.

Papildomą riziką kuria ir tai, kad internete siūlomos medžiagos dažnai reklamuojamos kaip „natūralesnės“, „saugesnės“ ar net „legalios alternatyvos“, nors tokie teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Užsisakyti jas šiandien paprasčiau nei bet kada - pakanka kelių paspaudimų telefone, o pristatymas neretai užtrunka vos kelias valandas ar dieną. Specialistai pabrėžia, kad būtent lengvas prieinamumas kartu su klaidinančia informacija sudaro pavojingą derinį - rizika ima atrodyti mažesnė, nei yra iš tikrųjų.

Ženklai, kuriuos lengva supainioti su paauglyste

Viena didžiausių problemų yra pirmieji psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo signalai dažnai atrodo visai nesusiję su narkotikais. Užsidarymas savo kambaryje, prastėjantys pažymiai, nauja draugų kompanija ar nuotaikų kaita daugeliui tėvų pirmiausia asocijuojasi su įprastais paauglystės pokyčiais. Dažniausiai taip ir būna. Tačiau gydytojai sako, kad staigūs ir ryškūs elgesio pokyčiai neturėtų būti nurašomi vien amžiaus tarpsniui.

Pasak M. Mejero, pirmieji įspėjamieji ženklai dažnai pasireiškia ne fiziniais simptomais, o pasikeitusiu elgesiu: prastėjančiais mokymosi rezultatais, atsiribojimu nuo šeimos, staigiais nuotaikų svyravimais, dirglumu, nerimu, neįprastu mieguistumu arba, priešingai, perdėtu aktyvumu. Vėliau gali atsirasti ir aiškesnių fizinių požymių: paraudusios akys, neįprastai išsiplėtę ar susiaurėję vyzdžiai, sutrikusi koordinacija, staigūs kūno svorio pokyčiai ar bendros savijautos pablogėjimas.

„Nemaža dalis šių ženklų gali būti palaikyti tiesiog paauglyste, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Kuo anksčiau problema pastebima, tuo daugiau galimybių išvengti sunkių pasekmių. Tokiais atvejais svarbu ne skubėti kaltinti ar tardyti paauglį, o pirmiausia stebėti, ar pokyčiai nėra ilgalaikiai ir ar jų neatsiranda vis daugiau. Pavienis požymis dar nereiškia priklausomybės, tačiau keli vienu metu pasireiškiantys signalai jau yra rimta priežastis ieškoti atviro pokalbio ir prireikus kreiptis pagalbos“, - pabrėžia gydytojas.

Prevencija prasideda nuo pokalbio, ne nuo bausmės

Teik medikai, tiek ugdymo specialistai sutaria, kad veiksmingiausia prevencija nėra viena paskaita mokykloje ar bauginančios istorijos apie narkotikų žalą, kur kas didesnę reikšmę turi kasdienis ryšys šeimoje – aplinka, kurioje paauglys gali kalbėti apie smalsumą, bendraamžių spaudimą ar padarytas klaidas, nebijodamas būti iš karto pasmerktas.

Pasak Mariaus Mejero, svarbu, kad jaunas žmogus žinotų - net ir suklydęs jis gali kreiptis pagalbos, o ne slėpti problemą iš baimės sulaukti bausmės.

„Didžiausias veiksmingumas pasiekiamas per atvirą dialogą tarp tėvų ir vaikų, be moralizavimo, su aiškiais, faktais pagrįstais paaiškinimais apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą“, - pabrėžia gydytojas.

Anot jo, tėvų pavyzdys išlieka vienu svarbiausių apsauginių veiksnių, tačiau vien šeimos pastangų nepakanka. Ne mažiau svarbu, kad prevencija būtų nuosekliai vykdoma mokyklose ir bendruomenėse, remiantis įrodymais pagrįstomis programomis, užtikrinant psichologinės pagalbos prieinamumą, kuriant saugias laisvalaikio erdves ir kuo anksčiau pastebint pirmuosius rizikingo elgesio ženklus.

Kada negalima laukti

Jeigu kyla įtarimas, kad paauglys galėjo pavartoti nežinomos kilmės psichoaktyviųjų medžiagų, svarbiausia yra nelaukti, kol „išsimiegos“ ar „praeis“, nes būklė gali blogėti labai greitai, todėl delsimas kartais kainuoja brangiausiai.

Reikia nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, stebėti kvėpavimą ir sąmonės būklę, o jei žmogus netenka sąmonės, bet kvėpuoja - paguldyti jį ant šono, kad būtų sumažinta užspringimo rizika. Negalima bandyti sukelti vėmimo, duoti alkoholio, kavos ar kitų tariamai „padedančių“ priemonių. Jei kyla abejonių dėl galimo apsinuodijimo, visą parą konsultacijas teikia Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras.

Vaikų intensyviosios terapijos gydytojai pabrėžia, kad šiandien pavojų lemia ne tik pačios psichoaktyviosios medžiagos, bet ir tai, jog jų sudėtis dažnai lieka nežinoma. Kuo anksčiau žmogus patenka į medikų rankas, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti gyvybei pavojingus kvėpavimo, širdies veiklos ar sąmonės sutrikimus.

Galbūt svarbiausia žinia tėvams yra nebandyti patiems spėlioti, ką paauglys pavartojo. Šiuolaikinių sintetinių medžiagų atveju tai dažnai neįmanoma net specialistams, todėl vienintelis saugus sprendimas įtarus apsinuodijimą - kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos.