Naujienos

Automobilio techninės apžiūros datą dažniausiai žinome mintinai, draudimo pabaigą pasižymime kalendoriuje, o sugedus telefonui meistro ieškome tą pačią dieną. Tuo tarpu savo sveikatą dažniausiai tikriname pagal visai kitą principą - tada, kai ji jau pradeda kelti problemų.

Didžiausia kliūtis anksti nustatyti ligas šiandien nėra nei tyrimų stoka, nei jų prieinamumas. Lietuvos gyventojams prieinamos penkios valstybės finansuojamos prevencinės programos leidžia nemokamai pasitikrinti dėl dažniausių ir pavojingiausių ligų, tačiau daugelis šia galimybe vis dar nesinaudoja. Kad prevencinės programos veiktų efektyviai ir realiai mažėtų gyventojų mirtingumas, tikslinių gyventojų grupių dalyvavimas jose turėtų siekti bent 80 proc., tačiau šiandien jis vis dar yra gerokai mažesnis.

Šių programų nauda yra aiškiai įrodyta. Pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika gali sumažinti mirtingumą iki 30 proc., o reguliariai atliekami gimdos kaklelio vėžio prevenciniai tyrimai leidžia aptikti ikivėžinius pakitimus dar prieš išsivystant ligai. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas padeda nustatyti grėsmes dar prieš pasireiškiant tokioms pavojingoms būklėms kaip infarktas ar insultas.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės med. dr. Aušros Bilotienės Motiejūnienės teigimu, šiandien didžiausias iššūkis nėra medicinos galimybės, o žmonių apsisprendimas jomis pasinaudoti.

„Sveikatos apsaugos sistema negali būti vertinama vien pagal tai, kaip sėkmingai gydo sudėtingas ligas. Tikrasis jos brandos rodiklis - kiek ligų pavyksta užkirsti dar prieš joms išsivystant. Todėl prevencinės programos nėra tik medicinos specialistų rūpestis. Tai ilgalaikė investicija į visuomenės sveikatą, mažesnį sergamumą, geresnę gyvenimo kokybę ir tvaresnę sveikatos priežiūros sistemą“, – teigia ligoninės direktorė.

Tačiau kodėl, net ir turėdami galimybę nemokamai pasitikrinti, žmonės vis dar atidėlioja? Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šeimos medicinos centro vedėja, šeimos gydytoja Sigita Sadauskienė sako, kad atsakymas dažniausiai būna paprastas – žmonės nuoširdžiai tiki, jog gera savijauta reiškia gerą sveikatą.

„Kai pakviečiame dalyvauti prevencinėje programoje, dažnai išgirstame tuos pačius atsakymus: „Dar nespėjau“, „Neturiu laiko“, „Jaučiuosi gerai.“ Tai visiškai žmogiška. Tačiau ligos neprisitaiko prie mūsų planų. Jos nelaukia, kol baigsime remontą, užauginsime vaikus ar sulauksime ramesnio laikotarpio darbe“, – sako ji.

Nežinojimas nėra apsauga nuo ligos

Pasak šeimos gydytojos, daugelis žmonių profilaktinius tyrimus vis dar linkę atidėti, manydami, kad tam visada atsiras laiko.

„Dažnai girdžiu: „Kitais metais tikrai ateisiu.“ Tačiau medicina negali sustabdyti laiko. Prevencinės programos sukurtos tam, kad pakitimus nustatytume tuomet, kai žmogus dar gyvena įprastą gyvenimą: dirba, sportuoja, keliauja ir net neįtaria, kad organizme jau vyksta pokyčiai.

Suprantu tuos, kurie bijo išgirsti diagnozę. Tačiau nežinojimas nėra apsauga. Jei liga jau vystosi, ji nesustos vien todėl, kad žmogus neatėjo pasitikrinti. O pakitimus nustačius anksti, dažnai galime pasiūlyti gerokai paprastesnį, mažiau invazyvų ir efektyvesnį gydymą.“

Vienas vizitas, kurio žmogus beveik atsisakė

Prieš kurį laiką į Šeimos medicinos centrą atėjo apie šešiasdešimties metų vyras. Kaip vėliau pats prisipažino, užsiregistruoti jį paskatino žmona. Jis jautėsi gerai, dirbo, buvo fiziškai aktyvus ir buvo įsitikinęs, kad profilaktiniai tyrimai reikalingi tik tiems, kurie jaučia negalavimus.

Atlikus pagal prevencinę programą priklausantį tyrimą, buvo nustatyti pakitimai, todėl vyras nukreiptas išsamesniam ištyrimui. Kolonoskopijos metu rasti ir pašalinti ikivėžiniai pakitimai.

„Po procedūros jis pasakė sakinį, kurį prisimenu iki šiol: „Jeigu ne žmona, čia nebūčiau atėjęs.“ Jei jis iš tiesų nebūtų atėjęs, šiandien galbūt jau kalbėtume ne apie profilaktiką, o apie ilgą ir sudėtingą gydymą ar ligą, nustatytą per vėlai. Kartais žmogaus gyvenimą pakeičia ne sudėtinga operacija ar naujas vaistas, o vienas profilaktinis tyrimas, kurį jis vos neatsisakė atlikti“, – pasakoja šeimos gydytoja S. Sadauskienė.

Tai nėra pavienė istorija. Lietuvoje storosios žarnos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1 500 žmonių. Tačiau anksti nustačius ikivėžinius pakitimus ar ligą ankstyvoje stadijoje galima užkirsti kelią jos progresavimui ir gerokai padidinti sėkmingo gydymo galimybes. Būtent todėl prevencinės programos yra tokios svarbios, jos leidžia aptikti pakitimus dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų.

Tai patvirtina ir gydytojų praktika: iš 100 žmonių, kuriems po teigiamo slapto kraujo išmatose testo atliekama kolonoskopija, maždaug 40–60 nustatomi ikivėžiniai polipai, o 2–8 diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.

Skaičiai, už kurių slypi žmonių istorijos