Naujienos

„Vyrai dažnai galvoja, kad pavargti po keturiasdešimties yra normalu, kad dingusi motyvacija yra darbo pasekmė, o sumažėjęs lytinis potraukis - tiesiog amžius, tačiau kartais organizmas siunčia visai kitą signalą“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vyresnysis ordinatorius, gydytojas urologas Marius Anglickis.

Į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrių besikreipiantys vyrai dažnai iš pradžių ieško visai kitų atsakymų. Vieni jau būna išbandę vitaminus ir maisto papildus, kiti - mėnesius gydę depresiją ar aiškinęsi lėtinio nuovargio priežastis. Vis dėlto daliai jų paaiškėja, kad simptomus gali lemti ne charakterio silpnumas ar „perdegimas“, o hormonų pokyčiai.

Hormonas, kuris daro įtaką ne tik seksualiniam gyvenimui

Testosteronas dažniausiai siejamas su vyriškumu, raumenimis ar seksualine funkcija, tačiau jo poveikis gerokai platesnis. Šis hormonas dalyvauja reguliuojant energiją, motyvaciją, nuotaiką, kaulų stiprumą, raumenų masę ir daugelį kitų organizmo procesų. Didžiausia jo koncentracija paprastai pasiekiama tarp 24 ir 30 gyvenimo metų, o vėliau ji po truputį mažėja.

Pasak gydytojo, šis hormonas daro įtaką ir tam, kaip priimame sprendimus. „Juokais sakoma, kad jaunas vyras pirmiau padaro, o paskui pagalvoja, o vyresniame amžiuje vis dažniau būna atvirkščiai - pirmiausia įvertinamos pasekmės. Žinoma, žmogaus elgesį lemia daugybė veiksnių, tačiau testosteronas tikrai prisideda prie impulsyvumo, ryžto ir noro veikti“, – šypteli M. Anglickis.

„Tai natūralus procesas, tačiau svarbu suprasti, kad du to paties amžiaus vyrai gali turėti panašų testosterono lygį, bet jaustis visiškai skirtingai. Gydome ne skaičių, o žmogų“, – pabrėžia gydytojas.

Pasak jo, viena didžiausių klaidų yra manyti, kad testosterono trūkumą galima nustatyti vien iš kraujo tyrimo. Šio hormono koncentracija organizme nuolat svyruoja. Ją gali paveikti miegas, stresas, fizinis krūvis, net emocinė būsena, todėl vienas atsitiktinai atliktas tyrimas neleidžia daryti galutinių išvadų.

„Kartais vyras ateina su labai ryškiais simptomais, o pirmasis tyrimas būna normalus. Kartais būna ir atvirkščiai - testosteronas mažesnis, tačiau žmogus jaučiasi puikiai. Todėl visada vertiname visą klinikinį vaizdą“, – aiškina M. Anglickis.

Kada verta sunerimti?

Į urologą dažniausiai kreipiasi vyrai, kuriuos vargina ne vienas simptomas. Jie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusia motyvacija, prastesne nuotaika, dingusiu lytiniu potraukiu ar erekcijos sutrikimais. Dalis pastebi, kad tampa sunkiau išlaikyti raumenų masę, nors gyvenimo būdas nepasikeitė.

Gydytojas sako, kad pacientams dažnai pateikia paprastą palyginimą. „Jeigu ryte atsikeli ir atrodo, kad gali nuversti kalnus, dažniausiai tai geras ženklas. O jeigu net po trečio puodelio kavos galvoji tik apie tai, kaip išgyventi dieną, verta ne tik kaltinti darbą ar amžių, bet ir pasitikrinti sveikatą“, – sako jis. Kartu jis pabrėžia, kad toks jausmas nėra testosterono trūkumo diagnozė, tačiau gali būti vienas iš signalų kreiptis į gydytoją.

„Ne kartą esu matęs pacientų, kurie ilgą laiką buvo gydomi dėl depresijos ar lėtinio nuovargio, o ištyrus paaiškėdavo, kad viena iš problemų yra testosterono nepakankamumas. Kai tinkamai parinktam pacientui skiriama pakaitinė terapija, gyvenimo kokybės pokyčiai kartais būna labai ryškūs“, – sako gydytojas.

Vis dėlto jis perspėja, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėję pažadai apie „testosterono atjauninimą“ neturi nieko bendro su atsakinga medicina. Pakaitinė hormonų terapija skiriama tik tada, kai yra aiškios medicininės indikacijos, o prieš ją pradedant būtina įvertinti prostatos būklę, kraujo rodiklius ir kitus rizikos veiksnius.

„Testosteronas nėra maisto papildas. Tai gydymas, kuris gali labai padėti tiems vyrams, kuriems jis iš tiesų reikalingas, tačiau netinkamai vartojamas gali ir pakenkti“, – pabrėžia jis..

Kodėl sporto salėje rizikuojama daugiau nei atrodo?

Ypač pavojingas savavališkas testosterono vartojimas sporto salėse. Noras greičiau auginti raumenis ar padidinti ištvermę gali baigtis priešingu rezultatu - organizmas ima slopinti natūralią hormono gamybą, didėja nevaisingumo, erekcijos sutrikimų, kraujo klampumo ir trombozių rizika.

„Dažniausiai problemas matome ne dėl natūraliai aukšto testosterono, o dėl žmonių, kurie leidžiasi preparatus be gydytojo priežiūros. Iš pradžių atrodo, kad energijos daugiau, tačiau vėliau tenka gydyti komplikacijas“, – sako urologas.

Testosteronas reaguoja ne tik į amžių

Nors testosteronas dažniausiai vadinamas vyrišku hormonu, jo turi ir moterys. Tiesa, jų organizme hormonų pusiausvyrą pirmiausia reguliuoja estrogenai ir progesteronas, todėl testosterono terapija moterims taikoma tik labai konkrečiais atvejais.

Gydytojas pastebi dar vieną įdomų dalyką jog testosteronas nėra „sustingęs“ rodiklis. Jo koncentracija trumpam gali kisti priklausomai nuo situacijos. „Laimėtas konkursas, svarbus pasiekimas darbe, pergalė sporte ar net moterų dėmesio sulaukimas gali trumpam padidinti testosterono koncentraciją. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip mūsų organizmas reaguoja į emocijas ir aplinką“, – pasakoja M. Anglickis.

Paklaustas, ar kiekvienam vyrui reikėtų profilaktiškai pasitikrinti testosteroną, gydytojas sako, kad vos keliolika eurų kainuojantis tyrimas kai kuriems vyrams gali tapti lūžio tašku ir iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę. Nors visuotinis testosterono tikrinimas nėra rekomenduojamas, užsitęsus nuovargiui, dingus motyvacijai, sumažėjus lytiniam potraukiui ar atsiradus erekcijos sutrikimų delsti nereikėtų,  būtent tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją ir įvertinti, ar tyrimas reikalingas.

„Vyrai dažnai įpranta kentėti ir mano, kad taip turi būti. Tačiau kartais vienas pokalbis su gydytoju ir tinkamai atlikti tyrimai gali padėti suprasti, kodėl organizmas pasikeitė. Svarbiausia yra ne nurašyti visko amžiui, o išsiaiškinti tikrąją priežastį“, – sako gydytojas urologas Marius Anglickis.